Tai nebuvo toks atsisveikinimas, apie kokį galbūt svajojo gerbėjai. Vieną 2002-ųjų popietę vokalistas A.Chošnau ir gitaristas A.Vėberis kukliai stovėjo sostinės klube „Gravity“ ir, pristatydami geriausių dainų rinkinį, paskelbė „Naktinių personų“ istorijos pabaigą. Be fanfarų, atsisveikinimo koncertų ir ilgų kalbų. Taip baigėsi nuo 1992-ųjų nueitas kelias, pilnas hitų, apdovanojimų, įsiminusių dainų ir didelių koncertų.
Alanas visai netrukus pradėjo solinę karjerą, Aras keliems metams dingo iš akiračio, o tada vėl į dienos šviesą išlindo kaip įvairių verslo projektų dalyvis.
„Buvo toks jausmas – su „personomis“ dar liko nebaigtų reikalų. Kažkas čia ne taip. Bet aš nemaniau, kad grupė dar kada nors sugrįš“, – šiandien sako A.Vėberis.
Po gastrolių – klaustukas
Vasario 14-ąją Vilniaus „Siemens“ arenoje „Naktinės personos“ pradės kelionę per Lietuvą, kurios metu gros didžiausiose Lietuvos salėse – Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose.
Užbėgant už akių – šie grupės koncertai nebus paskutiniai. Vien jau todėl, kad po pasirodymų Lietuvoje jau suplanuota nemažai pasirodymų užsienyje.
„Tai tos šalys, kuriose daug lietuvių. Norvegija, Anglija, Airija, yra minčių apie Jungtines Valstijas. Iš ten sulaukiame daug prašymų atvykti ir pagroti.
Atsirado net visiškai netikėtų variantų. Pavyzdžiui, sukasi kalbos apie pasirodymus Kanadoje ir Australijoje, gauname klausimų, ar nenuvyksime į Islandiją. Nė nežinojau, kad ten yra lietuvių, kurie mūsų laukia“, – nusijuokė A.Vėberis.
Užtat kiti dueto narių pamąstymai apie ateitį skiriasi. Alanas sako, kad grupė sugrįžo atsisveikinti. Aras neskuba dėti ryškaus taško.
„Daug kas priklausys nuo to, kaip į mūsų sugrįžimą reaguos publika, ar pajusime, kad esame reikalingi. Visaip gali būti. Aš tikrai kategoriškai neatmetu galimybės, kad „Naktinės personos“ gyvuos ilgiau“, – sakė 43-ejų A.Vėberis.
Subrendo ir grupė, ir gerbėjai
Dabartinė jaunoji klausytojų karta vargu ar kada patirs tai, kas vykdavo kai kuriuose „Naktinių personų“ ir kitų to laikotarpio popmuzikos dievukų koncertuose.
Spiegiančios merginos, salių koridoriais besivaikančios muzikantus, meilės laiškai, į automobilį netelpančios dovanos, koncertai Vingio parke – 1996-aisiais tikromis popžvaigždėmis jaustis buvo lengviau nei dabar, kai 500 žiūrovų daugeliui artistų yra neblogas rezultatas, o apie gerbėjų fanatizmą kalba apskritai neina.
„Daug kas pasikeitė. Mes patys irgi. Bet tai puiku. Aš nesitikiu, kad per mūsų koncertus gerbėjai klyks. Bet tikiuosi, kad bent pora kūrinių išprovokuos juos padainuoti kartu.
Galbūt tie, kurie kadaise mėgo „Naktines personas“, dabar į koncertus ateis su vaikais. Būtų šaunu“, – nusijuokė Aras.
Užkrėtė Alano optimizmas
Išsiskirsčius duetui, A.Vėberis stengėsi atsiriboti nuo muzikos. Kaip pats prisipažįsta – manė, kad šis jo gyvenimo etapas baigtas. Šiandien jis jau nebeturi gitaros, kuria grodavo „Naktinių personų“ koncertuose.
„Ji kambario kampe rinko dulkes. Vieną dieną pamaniau – instrumentas turi būti naudojamas. Pusvelčiui perleidau gitarą tam, kas ją tikrai naudos. Eidavau į svečius, draugai prašydavo pagroti. Visada atsisakydavau. Bet širdžiai vis dėlto neįsakysi. Giliai širdyje norėjosi muzikos“, – neslėpė Aras.
Alano patirtis – visai kitokia. Dainininkas išleido keletą solinių albumų ir daug koncertavo.
„Ilgą laiką minčių apie grupės atgaivinimą visai nebuvo. Sakyčiau, kad tik pastaraisiais metais sugrįžimo idėja vėl pradėjo kirbėti mintyse, nes artėjo grupės sukūrimo dvidešimtmetis. Išsiskyrėme nesurengę atsisveikinimo koncerto gerbėjams ir tai ilgą laiką nedavė ramybės, nes jie buvo to verti“, – prisipažino 39-erių dainininkas.
Mintis apie „Naktinių personų“ atsikūrimą užkulisiuose sklandė jau keletą metų, bet patys dueto nariai apie ją rimčiau pasikalbėjo užpernai.
„Paklausiau, ką jis mano apie galimybę trumpam atsikurti ir paminėti grupės 20-metį. Alanas sakė, kad turi pamąstyti, susigyventi su šia mintimi.
Po kiek laiko jis maloniai nustebino – sako, gerai, darom, bet tada eikime į visas didžiąsias arenas. Man, atvirai kalbant, ši idėja atrodė kiek baugi. Juk seniai nebuvome scenoje. Bet Alano optimizmas įtikino“, – pasakojo A.Vėberis.
„Drąsūs sprendimai – drąsiems žmonėms! Mėgstu iššūkius, o šis --vienas didžiausių mano muzikinėje karjeroje“, – šyptelėjo A.Chošnau.
Neketina vaikytis rekordų
Pasklidus žiniai apie „Naktinių personų“ planą, pasigirdo ir džiugių, ir skeptiškų nuomonių.
Pernai didžiąsias Lietuvos arenas šturmavo „Sel“, Andrius Mamontovas, Marijus Mikutavičius. Ar „Naktinės personos“ pajėgios pakartoti jų pasiekimus?
Aras sako, kad taip formuluoti klausimą – klaida. Duetas niekada neteigė, kad per jų pasirodymus arenų grindys lūš nuo žiūrovų skaičiaus.
„Arenose galimi įvairūs variantai. Pavyzdžiui, uždengti dalį tribūnų ir suformuoti jaukesnę erdvę. Kiek žinau, daugiau nei pusė bilietų – jau parduota. Niekada nesakiau, kad laukiame 11, 17 tūkstančių žiūrovų. Bet jų bus daug“, – pastebėjo Aras.
Pasiruošimui – deguonies procedūros
Būsimiems pasirodymams muzikantų grupę subūrę Aras ir Alanas jau dabar gyvena šių gastrolių nuotaikomis.
Aras kiekvieną laisvą minutę leidžia su gitara – prisiminti ir išmokti tikrai yra ką.
„Į sceną per visus tuos metus išėjau tik kartą – „Lemon Joy“ koncerte su Igoriu Kofu sugrojome vieną dainą. Dabar, štai, tenka dainas prisiminti. Nelengva. O juk koncertuose grosiu ne tik gitara, bet ir klavišiniais“, – nusijuokė muzikantas.
M.Mikutavičius prieš savo koncertų turą mėnesį sportavo ir laikėsi ramaus gyvenimo būdo.
„Aš neturiu daug laiko panašiems ritualams. Vienintelis dalykas, kurį darau – pastoviai vaikštau į specialias deguonies procedūras privačioje klinikoje. Tai ne sportas, bet suteikia labai daug energijos ir subalansuoja organizmą“, – pasakojo Alanas.
Koncertams duetas subūrė muzikantų grupę, kurioje yra buvęs „Foje“ gitaristas Romas Rainys, ir jaunesnės džiazo kartos meistrai – būgnininkas Darius Rudis, bosininkas Domas Aleksa.
„Nė vienas jų nepasakė, kad mūsų muzika yra neįdomi. Tai – komplimentas“, – nusijuokė Aras.
Draugai ir bendraminčiai
Žiūrint į juos, norisi pasakyti, kad „Naktinės personos“ mažai pasikeitė. Liko ir humoro jausmas, ir romantikų įvaizdis, nors už lango – 2014-ieji, o ne 1996-ieji, kai Alanas kvailiojo „Bravo“ scenoje, bučiuodamas Arą į skruostą, o apie grupės „rokenrolinius“ nuotykius sklandė legendos.
„Manau, mes su Aru likome tokie patys novatoriški ir kūrybingi. Bet atsirado gyvenimiška branda, nes abu perėjome daug šilto ir šalto. Tai paliko pėdsakus mūsų asmenybėse“, – susimąstė Alanas.
Šiandien jie – draugai ar kolegos?
„Grupėje buvome daug metų, visas dainas kūrėme kartu, daug laiko praleidome koncertuose bei laisvu nuo jų metu. Mus sieja daug bendrų gerų prisiminimų, kurie susitikus visuomet sukuria draugiškumo ir pasitikėjimo atmosferą.
Visų pirma mes esame bendraminčiai, stipriai susieti „Naktinių personų“ laikų išgyvenimų, kūrybos bei darbų“, – svarstė Alanas.
„Žinote, kas įdomiausia? Mes niekada nesame rimtai susipykę. Jei ginčydavomės – tai tik studijoje, dėl muzikos. Koncertuose, kelionėse nebūdavo jokių konfliktų.
Mes nelakstome susitikinėti kasdien. Tai normalu – Alanas sukūrė gražią šeimą, turi vaikų, atsirado kiti prioritetai (dainininkas su žmona Valda augina sūnų Augustą Alaną ir prieš du mėnesius gimusią dukrą Izabelę Atėnę – Red.). Būtų keista, jei tempčiau jį iš namų žiūrėti futbolo ar panašiai.
Bet, bent jau mano akimis, mes esame draugai“, – sutiko Aras.
Tebesaugo gerbėjų laiškus
Nostalgijos dvelksmo neišvengsi – duetas ir nebando. Aras nė neslepia – apima jaudulys, kai išgirsta senas „Naktinių personų“ dainas ir bando įsivaizduoti, kaip jos vėl skambės gyvai.
„Kai kurie kūriniai bus atnaujinti, ruošiame naujas versijas. Koncertuose skambės per 20 dainų. Dauguma išlaikė laiko egzaminą. Pavyzdžiui, „Kai jausmai aplanko širdį“ ar „Paskendęs miestas“.
Bet kelionė į praeitį – nebūtinai lengva. Pavyzdžiui, norime kompaktinėje plokštelėje išleisti savo albumą „Tiems, kurie mūsų negirdi“. Gerbėjai mėgsta, „kompakte“ šios muzikos niekada nebuvo. Bet ieškome ir kol kas nerandame, kur dingo originalūs įrašai“, – prasitarė A.Vėberis.
Pasiekto pripažinimo ženklai – ne tik muzika. Alanas vienu metu turėjo tiek gerbėjų dovanotų minkštų žaislų, kad jie netilpo viename kambaryje.
„Aš juos ilgai saugojau, o vėliau išdovanojau vaikų namams. Iki šiol saugau archyvą su gerbėjų laiškais ir nuotraukomis, kuriuose tiek daug meilės ir džiaugsmo. Esu dėkingas kiekvienam klausytojui, jie suteikė ir tebesuteikia prasmę mano kūrybai.
Džiaugiuosi, kad išsaugojau visus albumus, apdovanojimus, žurnalų ir laikraščių iškarpas. Man tai labai brangu ir primena, koks kelias jau yra nueitas, kiek visko pasiekta. Tokių dalykų neišmesi, jie pasiliks mano vaikams“, – sakė A.Chošnau.
Rastų nišą ir 2040-aisiais
Kai „Naktinės personos“ buvo šlovės zenite, „topuose“ karaliavo grupė „Foje“, nebuvo socialinio tinklo „Facebook“, publika su savo dievukais bendraudavo paštu siunčiamais atvirukais.
Šių dienų ženklai – bet kuris muzikantas pasiekiamas mygtuko spustelėjimu, internetas pilnas nemokamos muzikos, Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų neatsirado grupės, kuri į solinį koncertą surinktų 5 tūkstančius žmonių. Ar, jei „Naktinės personos“ būtų atsiradusios tik 2014-aisiais, tokia grupė galėtų sėkmingai gyvuoti dešimtmetį?
„Labai sudėtingas klausimas. Turbūt ne. Viena vertus, mažai kas pasikeitė. Pavyzdžiui, stebiu diskusijas dėl M.A.M.A. apdovanojimų ir šypsausi. Prisimenu, kad prieš 15 metų viskas buvo taip pat – buvo tvirtinančių, kad ir renginys prastas, ir apdovanojimai neva „saviems“ išdalyti.
Antra vertus, internetas nulėmė tai, kad dabar pilasi labai daug kritikos. Jos sulaukdavome ir anksčiau, bet dabar – toks komentarų srautas, tiek daug kritikuojančių, viską išmanančių. Manau, nelengva tai atlaikyti“, – susimąstė Aras.
„O aš manau, kad rastume savo nišą. Ir 2014, ir 2040 metais. Nes kūrėme mylėdami muziką ir žmonės tai jautė. Mes suradome savo skambesį, esame iš karto atpažįstami. Tiesa, šiuolaikiniai klausytojai turi naujas vertybių, skonių skales, tačiau ir mes esame jau kitokie. Bet išlikome nuoširdūs ir kūrybingi, o tai visuomet palies žmogiškąją prigimtį“, – pridūrė Alanas.
Nauja grupės dainos „Kai jausmai užvaldo širdį" versija, pristatyta šią savaitę:
