Jei visi šie įdomūs faktai jūsų dar nesugundė, tai sugundys muzika. Graži, melodinga, melancholiška. Balsas - kažkas per vidurį tarp „Bon Iver“ lyderio Justino Vernono ir Chriso Martino iš „Coldplay“. Aranžuotės – gyvai skambančių instrumentų ir skoningos elektronikos kokteilis.
Hitas „King And Cross“ išjudina kiek greitesniu tempu, bet didžioji dalis muzikos – svajinga ir kupina švelnaus liūdesio (nors kartais, kaip kūrinyje „Going Home“ apie sielą slegiančią naštą, pasigirsta ir labai tamsių užuominų).
Kaip gali būti, kad dvidešimtmetis turėtų tiek talento ir muzikinės brandos, šiuo metu spėlioja visos Europos kritikai. Aišku viena - susidomėjimas Asgeiru auga kaip ant mielių ir beveik niekas neabejoja, kad jis vieną dieną savo šalį garsins taip, kaip tai daro Bjork ar „Sigur Ros“. Tik atlikdamas kur kas lengvesnę, daugiau klausytojų priimtiną popmuziką - o tai jo galimybes daro dar didesnes.
Įvertinimas - 9 iš 10.
Asgeiro hitas „King And Cross“:
