Kad Giedrius moka pataikyti į natas, žino jo laimėtų karaokės konkursų ir TV projekto „Žvaigždžių duetai“ žiūrovai. „Joke“ - kas kita, čia su bendražygiais Giedrius groja ir dainuoja originalios kūrybos dainas (lietuviškai ir angliškai), kurių žanrą ne taip jau paprasta nupasakoti.
Scenoje „Joke“ bando kurti humoristinį spektaklį - ir tai yra vienas dalykų, kuris sunkiai dera su albume skambančia muzika. Mat bent pusė jo dainų humoru lyg ir nekvepia - „Kur ta mano laimė?“ ar „Desire“ yra visai pusėtinos roko baladės, „Miestas ir aš“ su fleitos garsais yra niūriai poetiška, o „You Get Away“ - linksmai vasariška daina su pašvilpavimais, kurios tikslas irgi nėra prajuokinti.
Tačiau šalia yra ir „Daina apie Rasą“ - juokingas „bardakas“, primenantis „Išjunk šviesą“ ir „Timohi“ mišrainę. Yra su komiškai kraipytais balsais dainuojama „Suaugęs“. Yra ir trankios „Kiekvienam mažam berniukui“, „Love Love“, regio parodija „Pay Pay“ - kūriniai, pilni kietai skambančių gitarų, bet ir mėgėjiško humoro be gilesnės minties.
Groja „Joke“ visai smagiai, nors ir kiek senamadiškai. G.Leškevičiaus ir jo bendražygio Antano Čečkausko balsai čia neatrodo itin stiprūs, bet net ne tai yra pagrindinė problema. Lieki taip ir nesupratęs, ko jie nori: kvailioti ir maivytis ar kurti kažką rimto. Tai ir yra esminė albumo bėda. Jei pokštas - tai neišbaigtas, jei bandymas rimčiau groti roką - tai su visai be reikalo prikergtais pajuokavimais. Toks įspūdis, kad tais juokeliais ši „chebra" slepia nepasitikėjimą savo jėgomis - ir visai be reikalo.
Įvertinimas - 6 iš 10.
„Joke“ klipas „Miestas ir aš":
