Prestižinė vieta Holivude, kurioje koncertuoja tik ryškiausios pasaulio žvaigždės, nėra vienintelis ženklas, kad J.Mrazas – tikra garsenybė.
Prieš daugiau nei dešimtmetį išgarsėjusio atlikėjo vaizdo klipas „I'm Yours“ internete peržiūrėtas daugiau nei 300 milijonų kartų. Jo namuose yra dvi laimėtos „Grammy“ apdovanojimų statulėlės.
Jis koncertavo visuose populiariausiuose JAV pokalbių šou, grojo „Grammy“ ir Amerikos muzikos apdovanojimų ceremonijose, o 2008-aisiais kaip ypatingas svečias dainavo Nobelio taikos premijos įteikimo iškilmėse. Į sceną jis žengė kartu su „The Rolling Stones“, Ericu Claptonu ir daugybe kitų ryškiausių žvaigždžių.
Keturi pastarieji jo albumai pateko į JAV populiariausiųjų dešimtuką. Naujausias, prieš trejus metus išleistas „Yes!“, šiame sąraše užėmė antrąją vietą.
Emigranto iš Čekijos anūkas, atliekantis romantiškas popdainas, yra ir sveikuolis žaliavalgis, su bendraminčiais atidaręs populiarų veganų maisto restoranų tinklą „Cafe Gratitude“. Būtent tokio maisto jis pirmiausia ieškojo, į Vilnių atvykęs pirmadienį – ir liko patenkintas keliais restoranais, kuriuose apsilankė.
Dainininkas garsėja ir aktyviu dalyvavimu socialinėse iniciatyvose – nuo kovos prieš klimato kaitą iki akcijų, skirtų atkreipti dėmesį į prekybą žmonėmis.
Antradienį Vilniaus koncertų salėje „Compensa“ J.Mrazas surengė jaukų pasirodymą, kuriame į sceną žengė vienas – be grupės ir jokių „apšildančių“ atlikėjų. Tik jis, jo balsas, gitara ir klavišiniai.
Tokį intymių pasirodymų formatą JAV žvaigždė pasirinko šiai kelionei per Europą – suteikdamas galimybę jo pasirodymuose ir gerbėjams iš tų šalių, kuriose rengti jo šou su grupe būtų pernelyg brangu.
Vos prieš mėnesį apie savo viešnagę Lietuvoje paskelbęs amerikietis nenusivylė – į jo pasirodymą atėjo apie pusantro tūkstančio gerbėjų. Tarp jų – ir dainininką Mantą Jankavičių bei kino režisierių Donatą Ulvydą.
Lietuviams Jasonas surengė jaukų pasirodymą – scenoje pasirodė be jokių dekoracijų, nušviestas keliolikos prožektorių ir ginkluotas tik savo romantiškomis dainomis.
Lietuviškai pasisveikinęs dainininkas iškart užbūrė šiltu balsu ir lyrika – žiūrovai klausėsi nuščiuvę ir susikaupę, tik tarp dainų prapliupdavo plojimais, o dažnai – ir juoku.
Mat J.Mrazas mėgsta ne tik dainuoti, bet ir pasakoti linksmas istorijas. Pavyzdžiui, apie tai, kaip kadaise karjerą pradėjo kavinėse, turėjo labai nedaug dainų, tad jos neišvengiamai buvo labai ilgos.
„Tada pradėjau į dainas dėti žodį „meilė“ – į koncertus pradėjo eiti daugiau žmonių. Tada šį žodį įdėjau į visas dainas.
Kartą per koncertą vienas šiknius riktelėjo – pagrok tą dainą apie meilę. Paklausiau, kokios mano dainos būtų be meilės. Jis atsakė – maždaug dviejų minučių trukmės“, – žiūrovus juokino J.Mrazas.
Kitame epizode jis pasigyrė, jog dabar yra vedęs vyras, todėl turėjo išmokti dirbti vyriškus darbus – sutaisyti tualetą ar mašiną.
Du kūrinius J.Mrazas paskyrė savo senelių atminimui, o koncerto pabaigoje pakvietė visus žiūrovus kartu įkvėpti ir iškvėpti – kad grįžę namo jie galėtų pasakyti, jog vakaras buvo gniaužiantis kvapą.
Jis toks ir buvo – nors kitaip, nei didelius šou su ypatingaisiais efektais rengiančių scenos žvaigždžių.
J.Mrazas kūrė kai ką visiškai kitokio. Be jokių išsidirbinėjimų amerikietis grojo muziką – paprastą, gražią, netaupydamas savo didžiausių hitų – dainos „Lucky“ ir „I'm Yours“ nuskambėjo, koncertui dar net neįpusėjus.
Tai, kas turėtų patikti klausytojams, mėgstantiems, pavyzdžiui, Lietuvoje viešėjusius britus Passenger ir Edą Sheeraną. Nors visišku atsipalaidavimu ir laisve scenoje J.Mrazas lenkia ir juos.
Koncerto pabaigoje žiūrovai ilgai plojo stovėdami, o J.Mrazas apsiėjo be bisų – pridėjo ranką prie krūtinės, nusilenkė, vos jam žengus nuo scenos salėje įsižiebė šviesos.
Nuo mažyčių San Diego miesto kavinių iki didžiausių pasaulio arenų kelią prasiskynęs dainininkas prieš pasirodymą Vilniuje davė išskirtinį interviu „Lietuvos rytui“.
Su skrybėle niekada nesiskiriantis vyriškis kalba taip, kaip ir dainuoja – švelniai, ramiai ir niekada neprarasdamas savitvardos.
– Prieš keletą metų sakėte, kad baigsite karjerą, kai jums sukaks 40. Tai nutiks šią vasarą. Ar nepersigalvojote? – paklausiau J.Mrazo.
– Ne. Tik nesupraskite manęs klaidingai. Visą gyvenimą tikiuosi groti muziką ir ją šlovinti. Bet noriu palikti muzikos verslą – tai svarbiausia.
Nebenoriu varžytis su kitais muzikantais, o muzikos verslas išties kartais primena sportą. Su žmona sugalvojome naujų projektų, į kuriuos ketinu pasinerti, o muzika liks malonus pomėgis.
Garantuoju, kad ir toliau koncertuosiu, bet nebesistengsiu patekti į populiariausių dainų dešimtukus ar svajoti apie pasaulio užkariavimą.
Kitais metais dar surengsiu dideles gastroles, bet tada pradėsiu trauktis iš šio žaidimo. Gal kam ir netikėtas žingsnis, bet taip noriu elgtis.
– Kodėl?
– Nes kartais tai vargina. Nesakau, kad daryti muzikinę karjerą – beprasmiška. Ne, nes pasinaudodamas populiarumu bandau kalbėti apie taiką ir kitus svarbius dalykus. Muzika – gydantis, pabėgti nuo rūpesčių padedantis dalykas.
Tai man patinka, bet nepatinka tai, kad turiu reklamuotis. Aš jau pasiekiau didesnį populiarumą, nei kada nors svajojau. To pakaks.
– Prieš penkerius metus praleidote savaitę Antarktidoje. Ko tai jus išmokė?
– Supratau, kaip smarkiai žmonija veikia planetą. Iš mano kišenės iškrito šiukšlė ir nusileido ant to neįtikėtinai švaraus ir nepaliesto sniego. Tas vaizdas mane sukrėtė.
Pagalvojau – štai taip mes niokojame pasaulį. Atsiskyrėme nuo gamtos, nebepriklausome jai. Kasdien kruopščiai plaunamės rankas, vyniojame produktus į plastiką, save saugome. Bet tuo pat metu negerbiame gamtos, negalvodami kapojame medžius, teršiame pasaulį.
Vandenį, naftą perkame ir parduodame taip, lyg jie mums priklausytų. Visa tai veda į žmonijos nuosmukį. Ta kelionė į Antarktidą ir buvo projektas, skirtas šiems klausimams nagrinėti.
– Baltuosiuose rūmuose dabar dirba prezidentas, kuriam neatrodo, kad klimato kaita – rimta problema. Tas prezidentas taip pat nori statyti didelę sieną ir atsitverti nuo kaimynų. Jūs – emigranto iš Čekijos anūkas. Ar jums dabar jauku gyventi JAV?
– Ne. Man sudūžta širdis kiekvieną sykį, kai skaitau žinias. Aš labai sunerimęs. Nežinau, kaip dabartinio JAV prezidento veiksmai paveiks būsimas kartas. Dabartinė karta kažkaip atsilaikys tam idiotizmui, su kuriuo dabar turime gyventi.
Sienos, negatyvumas, gamtos apsaugos organizacijos ardymas – dėl to tikrai nėra ramu. Dar neramiau, kad pusė JAV balsuotojų tiki tuo, ką daro tas veikėjas. Žmonės gauna tokią valdžią, kokios nusipelno. Man atrodo, daugybė žmonių nedalyvavo rinkimuose, kai jis buvo išrinktas. Jiems atrodė juokinga, atrodė, kad jų balsai nesvarbūs. Bet šie rinkimai įrodė, kad yra kitaip.
Kita vertus, dabar dalis amerikiečių sukilo, yra pikti, protestuoja. Prabudo iš sapno, tai – teigiamas dalykas.
– Jūs dažnai vadinamas beviltišku romantiku. Ar tai – tikslus apibūdinimas?
– Taip. Nuo vaikystės turėjau šią beprotišką svajonę – dainuoti, linksminti žmones. Nebuvo jokio kito plano – keliavau per šalį, badavau, bet grojau. Man tai atrodė romantiška.
Į visas meilės istorijas lėkiau stačia galvą. Sudaužiau daugybę širdžių, taip pat ir savąją. Galiausiai pasisekė, dabar esu vedęs ir laimingas.
– Tačiau jūsų žmona nevyko su jumis į koncertus Europoje?
– Ji prisijungs šiek tiek vėliau, po poros savaičių.
– Pagal jūsų dainas gerbėjai tuokiasi, peršasi. Kokią keisčiausią istoriją apie savo kūrinį esate girdėjęs?
– Dažniausiai – tai mielos istorijos. Apie pirmąjį šokį, vestuves. Girdėjau, kad mano dainos skamba ir laidotuvėse.
Turiu bičiulį, kuris svajojo tapti lakūnu, bet abejojo, ar jam pavyks. Tačiau mano muzika jį įkvėpė siekti svajonės. Dabar jis pilotuoja vieną didžiausių lėktuvų pasaulyje. Tokios istorijos mane įkvepia. Kad žmonės dainose išgirsta ne tik meilę, bet ir raginimą pasitikėti savimi.
– Gyvenate ūkyje, auginate kavos pupeles ir avokadus, tai vienas jūsų verslų. Jums nepatinka miesto triukšmas?
– Gyvenau Niujorke, Los Andžele. Gastrolių metu aplankau daug didelių miestų. Bet grįžus man norisi į gamtą – ten tiesiog sveikiau.
Taip, miestuose dabar susigriebiama, kad reikia daugiau žalumos, žmonės perka ūkininkų produktus, tai man patinka.
Bet gamtoje tu suvoki visą jos didybę ir šventumą. Noriu tai jausti, kad galėčiau papasakoti ir kitiems.
