Dar 1982-aisiais debiutavusi, 1997-aisiais iširusi, o prieš septynerius metus vėl į sceną sugrįžusi grupė Vilnių įtraukė į paskutinių savo gastrolių (dabartine sudėtimi) grafiką. Gal todėl šis pasirodymas buvo anonsuojamas kaip pirmas ir paskutinis „Swans“ vizitas mūsų šalyje.
Nuo pankiško triukšmo iki sudėtingų instrumentinių peizažų, trunkančių pusvalandį – „Swans“ (tiksliau – vienvaldis grupės lyderis Michaelas Gira) nuėjo ilgą kelią.
Eksperimentinis, gotikinis rokas, „noise“, „industrial“, postrokas – grupės muzikai buvo lipdoma daug etikečių, ir nė viena jų nėra visiškai tiksli.
Tamsi, agresyvi, nerimą kelianti grupės muzika padarė įtaką ne vienam žanrui. Jos koncertai – jau apipinti legendomis. Scenoje „Swans“ nariai atrodo visiškai apsėsti muzikos, kuri atliekama labai garsiai. Pasakojama, kad kai kuriuose miestuose jos pasirodymus net bandoma uždrausti – baiminantis dėl į juos ateinančių žiūrovų sveikatos.
Prie įėjimo į sausakimšą sostinės klubą „Legendos“ visiems žiūrovams buvo dalijami ausų kištukai. „Swans“ koncerte tai – būtinybė. „Jų garsas būna toks, kad dreba visas kūnas, o žiūrovams darosi bloga“, – pasakojo prieš keletą metų „Swans“ pasirodymą Lenkijoje matęs grupės „The Station“ lyderis Mykolas Katkus.
Vilniuje, anot jo, muzika vis dėlto skambėjo gerokai tyliau, tačiau vis tiek darė įspūdį – su kištukais ar be, po koncerto nemažai žiūrovų iš salės ėjo spengiančiomis ausimis.
Kai pernai pasklido žinia, kad „Swans“ ruošiasi atvykti į Vilnių, alternatyvios muzikos gerbėjų sluoksniuose ji sukėlė nemenką sprogimą.
Mat „Swans“ dar prieš keletą metų koncertavo Taline, tačiau atrodė, kad į Lietuvą šios grupės prisivilioti nepavyks – trukdė ir dideli honorarai, ir abejonės, ar mūsų šalyje yra pakankamai mėgstančių jos muziką.
Kortos iškrito palankiai – pakeliui į koncertą Kijeve laisvų dienų turėjusi grupė į Lietuvą atvyko priimtinomis sąlygomis, o visos abejonės dėl jos žinomumo išsisklaidė, kai į koncertą buvo išpirkti visi bilietai.
„Šiandien visi pagyvenę gotai renkasi smagiai paliūdėti“, – prieš koncertą feisbuke parašė Andrius Mamontovas, „Swans“ muzika susižavėjęs prieš ketvirtį amžiaus.
Jis – ne vienintelis Lietuvos muzikos pasaulio žmogus, nepraleidęs išskirtinės galimybės gyvai išgirsti „Swans“. Į klubą su beveik tūkstančiu grupės gerbėjų grūdosi grupės „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“ nariai, „Saulės kliošo“ lyderis Laurynas Šarkinas, „ba.: lyderis Benas Aleksandravičius, „LRT Opus“ radijo vadovas Darius Užkuraitis, Alinos Orlovos ir „Leon Somov & Jazzu“ vadybininkas Lauras Lučiūnas ir kiti meilės „Swans“ ar tiesiog smalsumo čia atvesti žinomi žmonės.
Pirmiausia jie gavo „apšildančios“ artistės Little Annie pasirodymą – išsipusčiusi dainininkė, aktorė ir poetė, scenoje esanti jau keturis dešimtmečius, „Legendų“ sceną bandė paversti Niujorko kabaretu, tačiau sekėsi sunkokai. Arčiausiai scenos susigrūdusieji ją apdovanojo plojimais, tačiau didžioji minios dalis moters balsą nustelbė pašnekesiais ir juoku.
„Coil“, „Current 93“, tų pačių „Swans“ (jų albume „To Be Kind“ prieš trejus metus įrašė dainą „Some Things We Do“) bendražygė šįkart liko nesuprasta – ir atrodė, kad dėl to nemenkai nusiminė.
Patys „Swans“ į sceną žengė po devintos vakaro – 63-ejų M.Gira pirmas kelias koncerto minutes praleido, žiūrovams atsukęs nugarą, pamažu „augindamas“ triukšmingą pirmojo kūrinio bangą.
Ilgais žilais plaukais, raukšlėtu veidu ir lediniu žvilgsniu jis priminė tipišką nedorėlį iš Quentino Tarantino filmų, tačiau „Swans“ gerbėjai žino, kad šis muzikantas lietuviškai skambančia pavarde (nors ir neturi šaknų mūsų šalyje) garsėja ne pačiu lengviausiu charakteriu.
Be kompromisų – ne tik jo muzika, bet ir koncertų taisyklės, apimančios ne tik būtiną itin galingą įgarsinimą.
Pavyzdžiui, M.Gira nepakenčia, kai koncertuose žiūrovai naudojasi mobiliaisiais telefonais – ne sykį yra nutraukęs pasirodymą ir aprėkęs taip besielgiančius. Galbūt atėję į šį koncertą tai žinojo – prie scenos nesimatė nė vienos išmaniojo švieselės.
Tačiau koncertą teko nutraukti dėl kitko – neatlaikiusi įgarsinimo intensyvumo, „nusprogo“ elektros tiekimo sistema. Kad „Swans“ galėtų tęsti koncertą, į sceną iškviestam technikui teko krapštytis kone dešimt minučių.
Galiausiai jam pavyko – ir „Swans“ grojo geras dvi valandas. Tiesa, tie, kurie galbūt tikėjosi senųjų grupės kūrinių, liko nieko nepešę.
2010-aisiais grupę į sceną sugrąžinęs M.Gira (nors „sugrąžinimas“ – sąlyginis žodis, nes jis susirinko naujus muzikantu) groja tik tai, kas sukurta nuo to laiko, nerodydamas jokio noro žvalgytis į praeitį.
Tikriausiai tai teisinga – įspūdingai besirutuliojantys kūriniai, pamažu augančios aršaus garso sienos yra gana ženkliai nutolusios nuo to, ką „Swans“ kūrė kadaise. Be to, keturi sugrįžusių „Swans“ išleisti albumai (naujausias, „The Glowing Man“, pasirodė pernai) yra taip gerai vertinami kritikų, jog netrūksta manančių, kad dabartinė kūryba kur kas pranašesnė už senąją.
Grėsmingi gitarų garsai, žemas, kone į staugimą peraugantis Michaelo balsas, užmerktos akys, šamaniški rankų judesiai – „Swans“ scenoje kuria kažką, ką sunku pavadinti tiesiog muzika. Hipnozė, visas jusles užkariaujanti patirtis, transas – tai, ką sugeba padaryti ši grupė, sunku palyginti su bet kuriuo kitu muzikiniu reiškiniu.
Apšvietimas – itin paprastas (tokio pageidauja pati grupė, nenorinti dėmesio nukreipti nuo muzikos), bendravimas su žiūrovais – minimalus. Tačiau garsų ir emocijų smūgis – toks, kad kai kurie žiūrovai neišlaikė ir iš koncerto išėjo anksčiau, pripažinę, jog tokia patirtis jiems – per sunki ir per sudėtinga.
Iš 2010-ųjų dainos perdirbtas „The Knot“, kūriniai „The Glowing Man“, „Screen Shot“, „Cloud Of Unknowing“, pernai koncertuose pristatyta daina „The Man Who Refused To Be Unhappy“ – „Swans“ sugrojo vos keletą kūrinių, tačiau jų pakako kone 2,5 valandos koncertui.
Jam pasibaigus, niekas nesiskirstė – išsirikiavo eilė prie stendo, kuriame buvo galima įsigyti „Swans“ įrašų, netrukus čia pasirodė ir pats M.Gira, visiems norintiems kantriai dalijęs autografus.
Kas toliau? Dabartinė „Swans“ sudėtis, žadama, bus išformuota 2017-ųjų pabaigoje. Kaip pasakoja pats M.Gira, jis pavargo kasmet 200 vakarų groti su tais pačiais žmonėmis ir jaustis už juos atsakingas. Be to, visi grupės nariai esą irgi jau pasiilgo galimybių groti kitokią muziką ir pasinerti į savo reikalus.
Kiek tiesos – nežinia, tačiau „Swans“, jau pažadėjo grupės lyderis, niekur nedings. Galbūt grupėje tiesiog nuo šiol gros kiti žmonės. Tad koncerto rengėjų pažadas, kad šis „Swans“ koncertas Vilniuje – paskutinis, galbūt yra pernelyg ankstyvas.
Sprendžiant iš minios, kuri penktadienį šturmavo „Legendas“, nėra jokių priežasčių abejoti, kad „Swans“ sugrįžimas Lietuvoje būtų laukiamas.
