Ukrainos ir Rusijos ginčas dėl dainininkės Julijos Samoilovos dalyvavimo „Eurovizijos“ konkurse įkaito iki raudonumo.
Fizinę negalią turinčios, prie vežimėlio prikaustytos rusės, kurią jos šalies televizija parinko dalyvauti „Eurovizijos“ konkurse Kijeve, neketina įsileisti Ukrainos saugumo tarnyba.
Priežastis – užpernai ji koncertavo Rusijos okupuotame Kryme ir taip pažeidė Ukrainos įstatymus.
Lyg ir viskas aišku – pasaulis nepripažįsta Krymo aneksijos, o Ukraina tiesiog vadovaujasi savo įstatymais.
Tačiau konkursą rengianti Europos transliuotojų sąjunga stoja į Rusijos pusę. Kodėl taip yra?
Moka didelius mokesčius
Lietuvos radijo ir televizijos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovas Audrius Giržadas neabejoja – viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Rusija sulaukė užtarimo, yra susijusi su pinigais.
„Eurovizija“ – brangus šou, kuriam surengti, pavyzdžiui, Rusija 2009-aisiais skyrė apie 38 milijonus eurų.
Kitos konkursą rengiančios šalys – kuklesnės, bet pinigų vis tiek reikia labai daug.
Konkurso rengimas finansuojamas lėšomis už parduotus bilietus, taip pat rėmėjų skirtais pinigais ir dalyvavimo mokesčiais, kuriuos moka visos 43 valstybės, į konkursą siunčiančios savo atlikėjus.
Dalyvavimo mokesčio dydis neatskleidžiamas, bet Lietuvoje sykį apie jį buvo prasitarta – praėjusio dešimtmečio pabaigoje atskleista, kad tuo metu jis siekė apie 300 tūkstančių litų (apie 87 tūkstančius eurų).
Dalyvaujančių šalių mokesčiai į bendrą konkurso katilą nėra vienodi.
„Kaip šis mokestis apskaičiuojamas? Europos transliuotojų sąjunga turi savo formulę.
Vienas svarbiausių kriterijų – šalies gyventojų skaičius, pagal kurį nustatomas potencialios TV auditorijos dydis“, – sakė A.Giržadas.
Lietuvoje gyvena 3 milijonai, Rusijoje – 144 milijonai žmonių, skaičiuojama, kad 50 milijonų kasmet žiūri „Euroviziją“. Ar tai reiškia, kad Rusijos mokamas dalyvavimo mokestis kur kas didesnis nei Lietuvos ir kitų nedidelių valstybių?
„Be jokios abejonės. Kalbama apie didelius pinigus. Akivaizdu, kad dėl šios priežasties Europos transliuotojų sąjungą labiausiai ir erzina ši situacija.
Rusija šiuo atveju formaliai nepažeidė „Eurovizijos“ taisyklių. Jei Rusijos atlikėjai nebus leista dainuoti, ši šalis tikriausiai galės reikalauti grąžinti dalyvavimo mokestį. O tai jau būtų nemaža problema „Eurovizijai“, – sakė A.Giržadas.
Nepatinka ir rėmėjams
Penkios didžiausius dalyvavimo mokesčius sumokančius valstybės yra Didžioji Britanija, Vokietija, Ispanija, Italija ir Prancūzija. Jos gauna ypatingų privilegijų – šių šalių atstovai be kovos pusfinalyje patenka tiesiai į „Eurovizijos“ finalą.
„Rusija ne vienus metus skundžiasi, jog sumoka tokią didelę sumą, kad nusipelno būti šiame privilegijuotųjų klube“, – pažymėjo A.Giržadas.
Dar viena priežastis, dėl kurios „Eurovizijos“ rengėjai bijo likti be Rusijos, – kelios didelės tarptautinės įmonės, kurios remia šį konkursą.
Mainais jos gauna galimybę savo produktus ir reklamos akcijas susieti su „Eurovizijos“ pavadinimu. Jeigu Rusija, kaip dabar grasina, šiemet netransliuos „Eurovizijos“, susidomėjimas šiuo konkursu didelėje šalyje kris ir rėmėjai bus gerokai įpykę.
Todėl Europos transliuotojų sąjunga ieško visų įmanomų būdų, kad Rusijos daina šiais metais skambėtų „Eurovizijoje“.
Per atstumą dainuoti nenori
Praėjusią savaitę Rusijai pasiūlyta, kad jos atstovė pasirodymą surengtų savo šalyje, o jis į konkursą būtų tiesiogiai transliuojamas per palydovą.
Tokia išlyga būtų padaryta pirmą sykį per konkurso 62 metų istoriją ir ji suteiktų Rusijai šiltnamio sąlygas.
Mat J.Samoilova turėtų neribotą repeticijų scenoje laiką, nebūtų kaustoma įtampos, kuri „Eurovizijos“ šurmulyje kamuoja net labiausiai patyrusius atlikėjus.
Tačiau Rusija iškart atsisakė šio pasiūlymo. Šalies Pirmas Baltijos kanalas paskelbė: jei J.Samoilovai nebus leista vykti į Kijevą, ji Rusijai atstovaus kitais metais.
Be to, ši idėja nesužavėjo ir Ukrainos – šalies Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad net ir J.Samoilovos pasirodymo transliacija pažeistų įstatymus.
Ukrainos vicepremjeras Viačeslavas Kirilenka vakar pareiškė, kad Rusija turėtų surasti kitą atstovą ir dalyvauti „Eurovizijoje“.
„Rusija gali atsiųsti atlikėją, neturintį problemų su Ukrainos teisėsauga. Ir ši problema bus greitai išspręsta.
Matome, kad provokacija dėl „Eurovizijos“ – tik nedidelė grandis didelėje Rusijos provokacijų ir veiksmų, skirtų įtampai Ukrainoje didinti, grandinėje“, – pareiškė politikas.
Tačiau Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotojas Francas Klincevičius jau pareiškė, kad apie tai negali būti ir kalbos. Esą keisdama atlikėją Rusija pripažintų, kad J.Samoilova pažeidė Ukrainos įstatymus, o to tikrai nebus.
„Tai – konkurso rengėjų sąžinės reikalas“, – pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Gudrus Rusijos žaidimas
Europos transliuotojų sąjunga jau ne sykį pareiškė, kad gerbia Ukrainos įstatymus, bet mano, jog J.Samoilovai turėtų būti leista atvykti ir dalyvauti konkurse.
Organizacijos atstovai vakar teigė, kad toliau ieško išeities ir tikisi Ukrainos valdžios supratingumo.
Jų komentaruose pabrėžiama, kad savo žodžio dėl šios situacijos dar netarė aukščiausi Ukrainos pareigūnai – tikriausiai turimas omenyje šalies prezidentas Petro Porošenka, tikimasi, kad jis padarys Rusijos dainininkei išimtį.
Tačiau, pavyzdžiui, Ukrainai atstovausiančios grupės „O.Torvald“ lyderis Jevhenas Halyčius mano, kad su J.Samoilova pasielgta teisingai, ir ją laiko „informacinio karo kareive“.
Atmosferai kaistant svarstoma, kad Rusija iš tiesų apskritai nenori dalyvauti „Eurovizijoje“ – transliuoti gražią šventę iš Kijevo šios šalies televizijai, o gal ir Kremliaus vadovams neatrodo gera idėja. Juolab jei Rusijos pasirodymas Kijeve bus nušvilptas, o taip gali būti.
Kad Rusija nesitikėjo būti įleista į konkursą, liudija įdomus faktas – ši valstybė yra vienintelė, savo delegacijai Kijeve dar neužsakiusi viešbučių. Paprastai tai padaroma keli mėnesiai iki renginio.
