Mat Asgeiras užaugo kaime, kuriame gyvena vos 40 žmonių, tačiau tai nesutrukdė jam sukurti populiariausią Islandijos istorijoje albumą, kurį turi kas dešimtas šalies gyventojas.
Būdamas vos 20-ies, jis tapo kylančią pasauline žvaigžde - net ir Sidnėjuje, kur Asgeiras koncertavo prestižiniuose Operos rūmuose, visi bilietai į du jo pasirodymus buvo išgraibstyti.
Prabėgus trejiems metams, Asgeiras grįžta su antruoju albumu, kuriam, kaip ir pirmajam, eiles parašė jo tėvas. Bet visa kita - smarkiai pasikeitę. Visų pirma - Asgeiras šiame albume atrodo kur kas drąsesnis ir įvairesnis.
Muzika - vis dar tokia pat svajinga, tačiau skambesyje atsirado daugybė naujų spalvų, kartais - labai keistų ir net agresyvių („Here Come The Wave In“). Ramūs albumą pradedantys fortepijono garsai („Afterglow“) ar gana paprasta akustinė baladę „New Day“ yra apgaulingi ženklai.
Netrukus prasideda eksperimentai su ritmenbliuzo („Unbound“), elektroninės šokių muzikos („I Know You Now“) garsais, o kūrinys „Nothing“, kuriame Asgeiras demonstruoja savo vizitine kortele tapusį falcetą, apskritai skamba lyg bažnyčioje įrašyta ritualinė giesmė.
Kūrinyje „Dreaming“ jis kiek primena atlikėją Anohni, net keliose dainose - grupę „Bon Iver“. Tačiau neapsigaukite - Asgeiras sugeba iš šių įtakos šaltinių sukurti kažką visiškai naujo.
Svajinga, trapi, nenuspėjama kaip Šiaurės pašvaistė muzika. Islandijoje šiuo metu Asgeiras yra populiaresnis už šios šalies scenos šviesulius Bjork ir „Sigur Ros“.
Pasiklausius „Afterglow“, tai visiškai nestebina - retai išgirsi popmuziką su tiek vaizduotės.
Įvertinimas - 9 iš 10.
Vaizdo klipas "Stardust":
