„Negaliu patikėti, jog pagaliau išaušo tas rytas. Tai be galo svarbi diena mano gyvenime, kai galiu pasidalinti su visu pasauliu, tuo ką įgyvendinti užtruko metus. Praėjusi lapkričio mėnesi turėjau pirmąjį susitikimą su savo esamu muzikos prodiuseriu. Tuo metu viskas atrodė taip neįmanoma… Bet turbūt dėl to, jog esu spontaniška, užkietėjusi svajoklė, naivi ir dažnai pervertinu savo jėgas, į visa šią avantiūrą pažiūrėjau pro tokius rožinius akinius, jog viską, ką užsimojau – tą ir įgyvendinau“, – sako Neringa Šiaudikytė.
Neseniai skausmingai santykius su sužadėtiniu nutraukusi Neringa neslepia – nauja daina tikrai buvo įkvėpta skausmingos meilės patirties.
„Taip, neslėpsiu, turbūt didžiausia paskata tapo mano tuo metu jau byrantys santykiai su Tomu. Negalėjau palūžti, nes dvi nesėkmės turbūt emociškai būtų mane visai palaužę. Kalbėti apie subyrėjusias sužadėtuves iki šiol sunku… Bet meluoti negaliu.Taip, daina iš tiesų apie skyrybas“, – prisipažino santykius su sužadėtiniu nutraukusi moteris.
Apie santykius dažnai neatviraujanti Neringa šįkart drąsiai kalba apie subyrėjusius jausmus.
„Dainoje sudėti žodžiai iš širdies gelmių. Tuo metu, kuomet dirbome prie šio kūrinio, tarp mūsų turbūt įvyko lūžis. Tiek Tomui, tiek man buvo sunkus tas mėnesis, kuomet išvažiavau į Ameriką. Aiškintis santykius nesant šalia vienas kito – tikrai sudėtinga. Vienas kitą suprasti darėsi vis sunkiau. Abu jautėme, jog santykių turbūt nebepavyks sulipdyti. Ne viską jam galėjau pasakyti ir papasakoti kaip jaučiuosi iš tiesų. Tas jausmas, kai nutolsti nuo savo artimiausio žmogaus ir pasijauti toks svetimas ir tolimas. Todėl savo jausmus sudėjau į dainą. Ir tą minutę išsilaisvinau.
Dainos pavadinimas – ne atsitiktinumas. Būdama Amerikoje ilgiau nei mėnesi, susipažinau su naujais žmonėmis, nauja aplinka turėjau marias laiko apgalvoti ir perversti savo gyvenimą. Prisiminti kaip pradėjau savo muzikinę karjerą, prisiminti visus, kurie buvo šalia. Šiandien aš noriu paskutinį kartą padėkoti Tomui už tuos nuostabius keturis metus kartu. Už tai, jog jis man padėjo ir palaikė. Galbūt, jei viskas būtų susiklostę kitaip, šiandien tuo nesidžiaugčiau. Nors ir mylėjau jį, bet turėjau tą nežmonišką išprotėjusią svajonę, kuri nepaliko manęs ramybėje ir nedavė ramiai gyventi“, – mąstė Neringa Šiaudikytė.
