38-erių atlikėjos, kuri populiari jau beveik du dešimtmečius, sėkmės paslaptis gana paprasta - ji yra tatuiruota padūkėlė, kuri į popmuziką įneša šiek tiek aršumo ir chuliganizmo (nors jis atrodo ir gana švelnus bei apskaičiuotas).
Be to, puikiai dainuoja, o koncertuose sugeba krėsti įspūdingus, cirko artistams artimus akrobatinius triukus. Žodžiu, tokia komercinė maištininkė, susiradusi savo nišą. Naujajame albume ji niekur iš jos nesitraukia.
Didžioji dalis kūrinių, nuo linksmai bumbsinčios titulinės dainos iki baladės „Barbies“, skamba taip, kad galėtų būti įrašytos bet kuriame iš ankstesnių Pink diskų. Temos irgi nelabai keičiasi - apie kovą su visu pasauliu, skausmingus prisiminimus ir šiek tiek apie pasilinksminimus. Su šiek tiek keiksmažodžių, kurie čia atrodo įdėti tik tam, kad kažkas pasipiktintų ir turėtų apie ką kalbėti.
Gal kiek netikėtas atrodo elektroninės šokių muzikos skambesys dainoje „What About Us“, kantri stiliaus gitaros ir gospelų choras dainoje „I Am Here“ ir komiškas reperio Eminemo burnojimas kūrinyje „Revenge“. Tačiau iš esmės Pink nesikeičia - vis dar blaškosi tarp euforijos ir širdgėlos, tai liedama ašaras į kokteilio taurę penktą valandą ryto, tai iki paryčių šokdama klube.
Paprasta? Tik iš pirmo žvilgsnio. Atrodo, kad Pink dainos - visai neįmantrios, bet kai po pirmo sykio negali jų išmesti iš galvos, pasidaro aišku, jog jos parašytos net labai gudriai.
Kitaip ir negali būti - tarp šios muzikos autorių yra Maxas Martinas, Gregas Kurstinas ir kiti brangiausiai apmokami pasaulio kompozitoriai. Kitais metais Pink šį albumą pristatys pasauliniu koncertų turu - tikriausiai bus ir pasirodymų Europoje, bet, užkulisiuose šnabždamasi, dainininkės honoraras Lietuvai šiuo metu lyg ir neįkandamas (nors Latvijoje ji yra viešėjusi). Pamatyti šį koncertą būtų įdomu - net jei naujas albumas neatrodo labai ypatingas.
Įvertinimas - 8 iš 10.
Titulinės albumo dainos vaizdo klipas:
