„Norėjau sukurti lengvą, neįmantrią dainą. Man lietuviška vasara graži visokia: ir su sausringais karščiais, ir su liūtimis, ir kai oras subjūra. Aš tiesiog ją myliu ir visada ilgiuosi, kai baigiasi. Niekada nesiskundžiu mūsų vasaros klimatu.
Stengiuosi rasti kiekvienam orui tinkamą veiklą. Siūlau ir kitiems nebumbėti, nebent esate ūkininkas ir vasaros orai tikrai degina jūsų visų metų pajamas. Tada suprantama“, – sako Tadas.
Dainininkas sako, kad rašydamas dainos žodžius įsivaizdavo romantišką Palangą iš Stasio Povilaičio jaunystės laikų, kai poilsis pajūryje žmonėms tapdavo visų metų įvykiu. „Rašiau ir svajojau, apie purpurinę jūrą, gintarais nuklotą krantą. Tokią atostogų idilę, kuri nebūtinai egzistuoja realybėje“, – sako jis.
Tadas tikina, kad jei svajonių atostogas koreguoja orai, tai jam nuotaikos vis tiek negadina. Net tada, kai atvykus prie jūros nuolat lyja. „Ne cunamis ir ne katastrofa už lango. Tai tik lietus, o mes juk ne cukriniai. Labai smagu per lietų ir vėją leistis į žygį pajūriu. Kartais būna tikrai ekstremalu, bet kiek įspūdžių ir kaip gera grįžus sušilti. O per karščius tai išvis pasaka. Aš iš tų, kuriems per karšta nebūna“, – sako jis.
