Tuščiomis keliauti per Lietuvą, neturint nei palapinės, nei maisto — į tokias avantiūras Ignas nesivėlė paauglystėje, tačiau sulaukęs 30-ies ryžosi eksperimentui, kurį pavadino “8 dienos su 8 kaštonais”.
“Čia buvo mano idėja. Seniai norėjau dviračiu pasivažinėti kiek daugiau nei tik iš namų į darbą ir atgal”, — paaiškino TV laidų vedėjas, nusprendęs taip praleisti savaitę iki Londono olimpinių žaidynių atidarymo.
Vakar I.Krupavičius turėjo maršrutą baigti Nidoje — savo žygiu pasveikinęs olimpinių žaidynių pradžią, pakeliui sukūręs daugybę reportažų ir įsitikinęs, kad lietuvių svetingumas neturi ribų.
Rasti nakvynę — nesunku
Kartu su LTV režisieriumi Vaidotu Urbanavičiumi iškeliavęs Ignas nusibraižė kelionės planą — pagal jį per 8 dienas turėjo numinti 500 kilometrų.
Jau po pirmų poros dienų maršrutas pailgėjo bent 100 kilometrų — kai keliautojai pradėjo nukrypti nuo kelio ir užsukti į kaimus.
Išvažiavę iš Vilniaus, pirmą naktį keliautojai praleido “Ąžuoliuko” choro stovykloje prie Bebrusų ežero.
Čia užsukti Igną ir Vaidotą pakvietė choro vadovas Vytautas Miškinis — jo žmona pamatė reportažą apie kelionę.
Kitą naktį Ignas ir Vaidotas jau ketino nakvoti ant šieno kaime netoli Anykščių, tačiau pasiryžo numinti 17 papildomų kilometrų ir, susitikę su klimatologe Audrone Galvonaite, buvo priglausti jos namuose.
Trečią kelionės vakarą vyrai atsidūrė Ukmergėje ir buvo pakviesti pernakvoti prie prekybos centro sutiktos jaunos šeimos namuose. “Žinia apie mūsų kelionę greitai pasklido. Žmonės drąsiai prieina, domisi, klausia, ar nereikia pagalbos.
Lietuva — maža. Jei jau nieko nerastume, galėtume per penkiolika minučių kone kiekviename Lietuvos krašte susirasti draugų, kurie priglaustų. Bet kelionės idėja — pasikliauti nepažįstamais žmonėmis”, — pasakojo žurnalistas.
Uždirbo iš bagažinės
Ketvirtą kelionės dieną TV laidų vedėjas ne tik nebuvo išleidęs 8 į piniginę įsidėtų litų, bet ir uždirbęs 20 centų.
Kelionei įsibėgėjus sulūžo jo dviračio bagažinė — neišlaikė 8 kilogramus sveriančios kuprinės. Sulaužytą bagažinę Ignas Anykščių turguje sugebėjo parduoti už litą ir dešimt centų. Iš jų 90 centų išleido dantų šepetėliui. Savąjį pamiršo įsidėti į kelionę — greta lietpalčio ir kremo nuo saulės. “Žinau, kam išleisiu pinigų. Kai keliauju be šeimos, visada jai išsiunčiu atviruką. Teks pirkti pašto ženklą”, — kruopščiai išlaidas planavo Ignas.
Cepelinai su šampanu
Iš Vilniaus su plytele šokolado ir sauja riešutų išvažiavę keliautojai Bebrusų pakrantę pirmą vakarą pasiekė gurgiančiais skrandžiais ir stebeilijosi į kebabų kioską.
Tačiau naujų draugų vaišingumu nusivilti neteko nė vieną kelionės vakarą.
“Taisyklė — stengiamės nemaldauti maisto, net jei esame labai ištroškę ar alkani.
Pirmus du vakarus buvome pamaitinti marinuota žuvimi. Jei sustoję kaime gražiai paprašome serbentų, geri žmonės leidžia nuskabyti nors ir visą krūmą.
Vandens irgi dar nepritrūko. O viename kaime pataikėme į iš Norvegijos grįžusių vienos šeimos giminaičių sutiktuves — cepelinus užsigėrėme šampanu”, — kvatojosi I.Krupavičius. Iš Ukmergės Ignas ir Vaidotas išriedėjo su krepšiu, kuriame gulėjo kilogramas kaimiško sūrio, gabalas lašinių, nemažai salotų, agurkų ir svogūnų.
“Nuvažiuojame į kitą vietą, klojame ant stalo, ką turime, o išvykdami gauname naują lauknešėlį. Jei vežtume viską, ką mums duoda, būtų sunku dviratį minti”, — lietuvių svetingumu žavėjosi “Labo ryto” vedėjas.
Simbolinė jo padėka geriems žmonėms — dalijami kaštonai, kurių jis įsidėjo taip pat aštuonis. Ignas nusprendė, kad jie — geras kelionės simbolis. Nieko nekainuojantis, bet mielas daiktas, kurį smagu įteikti labiausiai prie žygio sėkmės prisidėjusiems žmonėms.
Nereikia pilnos kuprinės
Jau po pirmų žygio dienų Ignas suprato, kur suklydo planuodamas kelionę. Sustojimai atsigerti vandens dažnai užtrunka porą valandų — priėję smalsuoliai nori susipažinti ir pabendrauti su laidos dviejų asmenų komanda.
“Jau popietė, o dar reikia numinti 80 kilometrų. Tada iki paryčių montuoti reportažą. Galbūt reikėjo po kiekvienos žygio dienos vieną parą skirti poilsiui ir bendravimui su žmonėmis”, — svarstė Ignas.
Į kelionę tik keletą daiktų pasiėmęs TV laidų vedėjas įsitikino, kad to visiškai pakanka. “Gal tik reikėjo pasiimti guminius batus. Kai lyja, kojos sušlampa. Bet žmona įdėjo maišelių, kurie liko nuo vaiko vystyklų. Apsimoviau — ir iškart patogiau. O daugiau visiškai nieko netrūksta”, — net pats stebėjosi Ignas.
Vairuotojai — neatsargūs
Ar dviračiu išmaišyti Lietuvos kelius — saugi idėja, vyras nė nesusimąstė.
“Mašinos grėsmės nekelia. Tiesa, kultūros vairuotojams trūksta. Ypač mažesniuose kaimuose su siauromis gatvelėmis. Matosi, kad lietuviai mėgsta nuo pat ryto kilnoti taurelę ir lakstyti.
Įvažiuojant į Anykščius buvo baisoka — vingiuotomis gatvėmis jaunimėlis važinėjasi dideliu greičiu, posūkiuose net nepristabdo. Bet kol kas — jokių incidentų”, — įpusėjęs kelionę džiaugėsi Ignas. Bene sunkiausia misija keliauninkų laukė ketvirtadienį.
Ruošiant šį “TV antenos” numerį Ignas spėliojo, kaip seksis nemokamą nakvynę susirasti Nidoje — poilsiautojų knibždančiame mieste, kur lova vasaros sezono įkarštyje kainuoja nemažus pinigus. Palapinių miškuose ir kopose statyti negalima, o ir pačios palapinės Vaidotas su Ignu į kelionę neėmė.
“Gerai, kad iš Nidos atgal į Vilnių minti neteks. Sėsime į autobusą, sudėsime dviračius ir parvažiuosime į sostinę, prieš tai surengę tiesioginį prisijungimą iš pajūrio”, — sakė Ignas.
Namie laukia sūnus
Šių metų vasarį su žmona Toma sūnaus Barto susilaukęs TV laidų vedėjas prieš žygį atsiklausė šeimos leidimo.
“Esu pamišęs dėl orientacinio sporto, lakstau su žemėlapiais po miškus. Žmona mano pomėgį žino, todėl neprieštaravo.
Viskas gerai, sutarėme, kad prižiūrėti vaiką jai padės uošviai. Vienos žmonos tikrai nebūčiau palikęs”, — sakė Ignas.
