Šiemet šalies ugniagesiai jau atliko 203 gelbėjimo darbus vandenyje. Iš įvairių vandens telkinių jie ištraukė 59 nuskendusius žmones, iš jų 3 vaikus. Dar 14 gyventojų, iš jų 2 nepilnamečius, ugniagesiams pavyko išgelbėti. Beje, nuskendusių žmonių skaičius yra gerokai didesnis, nes be ugniagesių skenduolius ir skęstančiuosius iš vandens ištraukia gelbėjimo stočių gelbėtojai, policijos pareigūnai, gyventojai.
„Kaip ir kiekvieną sezoną skęstančiųjų skaičius tikrai didelis. Gaila, bet suaugusiųjų poilsiautojų įpročių pakeisti beveik neįmanoma, todėl nusprendėme dirbti su vaikais, suteikti jiems žinių apie saugų elgesį vandenyje ir taip ugdyti atsakingą požiūrį į maudynes“, - sakė Kauno APGV Prevencinės veiklos poskyrio viršininkė Jovita Lapėnaitė.
Pasak pareigūnės, dažniausiai skęsta savo jėgas pervertinantys, neblaivūs ir karštakošiškai į nežinomus vandenis puolantys poilsiautojai.
Būtent šių ir kitų saugaus elgesio vandenyje tiesų pradinukus prie Lampėdžių karjero mokė Kauno ugniagesiai-gelbėtojai. Dažnai iš vandens nelaimėlius gelbėjantys narai aiškino ir rodė vaikams, kaip elgtis, jei jie pradės skęsti, kaip laikytis vandens paviršiuje, kaip iš vandens traukti į pavojų patekusį žmogų.
Ugniagesiai vaikus ir jaunimą saugaus elgesio vandenyje mokys visą vasarą.
Tuo tarpu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų atsargiai elgtis prie vandens telkinių ir prašo laikytis paprastų taisyklių:
• Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose: geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti status krantas, prieplaukos kraštas, tiltas.
• Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Negalima plaukti arti prie praplaukiančių laivų, nes plaukiantįjį vandens srovė gali įtraukti po laivo sraigtais.
• Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, kur galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus arba aštrius daiktus.
• Besimokantiems plaukti patartina turėti plaukimo liemenes, pripučiamas rankoves ir kitokias pagalbines (pripučiamas) priemones. Šiuo metu galima nusipirkti panašių priemonių parduotuvėse, tačiau perkant reikia atkreipti dėmesį į jų kokybę ir įvertinti, ar jie patogūs, neslidūs. Tačiau neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
• Pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
• Nesimaudykite iškart po valgio. Perkaitę saulėje, nešokite staigiai į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
• Draudžiama maudytis vienam. Mažamečiai vaikai gali maudytis tik suaugusiųjų prižiūrimi. Jei pasidaro šalta ar blogai pasijuntama, reikia išlipti iš vandens, nusišluostyti ir sausai persirengti, pabėgioti, pasimankštinti, kol pasidarys šilta.
• Pradėjus skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
• Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir kvieskite gelbėjimo tarnybas bendruoju pagalbos telefonu 112. Tada apsidairykite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo arba parankinės priemonės (gelbėjimo rato, valties, čiužinio ir kt.), kuria naudojantis būtų galima padėti skęstančiajam. Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
• Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
