„Gimiau Anykščiuose, čia ir mirsiu. Esu gamtos vaikas, todėl nutariau grįžti į gimtinę. Čia man gera, sava, niekur kitur negalėčiau taip pasijusti“, – sako S.Jovaiša.
Šventosios upės pakrantėmis nutiestas pažintinis takas, kurio ilgis – 4 kilometrai, tapo mėgstama anykštėnų ir svečių pasivaikščiojimų vieta. Šiuo taku leidžiasi ne tik pėstieji, bet ir dviratininkai, į darbą skuba ką tik duris atvėrusio viešbučio „SPA Anykščiai“ darbuotojai. Čia apsilankęs S.Jovaiša ragavo mineralinio vandens „Anykščiai“, įsitikino druskų kambario ir gydomųjų vonių poveikiu.
Buvusios sanatorijos „Šilelis“ vietoje išdygęs modernus viešbutis – Lietuvos architektų pasididžiavimas. Iš 1400 augalų sudaryta „gyvoji“ siena – vienintelė tokia visoje šalyje.
Daug metų sportui paaukojęs S.Jovaiša ragina prisiminti Antano Baranausko poemą „Anykščių šilelis“ ir aplankyti Puntuką (3) – antras pagal dydį akmuo Lietuvoje nutolęs per keletą kilometrų nuo šio viešbučio.
Sėdus ant dviračio per dieną Anykščiuose galima pasiekti daug su literatūra susijusių vietų. Pavyzdžiui, Antano Žukausko-Vienuolio muziejus primins „Paskenduolę“, o Jono Biliūno kapas – šio rašytojo kūrybą.
„Buvo tokie laikai, kai kiekvienas šalies moksleivis turėjo nuotrauką, kurioje įsiamžino prie J.Biliūno apdainuoto Laimės žiburio. Verta tai prisiminti ir dar kartą apsilankyti Anykščiuose“, – sako S.Jovaiša.
Angelų muziejus, Sakralinio meno muziejus, kuriame saugomas vieno XVII amžiaus dailininko darbas, įkainotas milijonu litų, – dar kelios įdomios vietos, kurios neleis šiame kurorte nuobodžiauti. Neogotikinėje Šv.Mato bažnyčioje galima pakilti į bokštą ir apsižvalgyti po apylinkes. Aukštas ir Kalitos kalnas, kur žiemą laukiami kalnų slidininkai, o vasarą veikia rogučių trasa.
Anykščių apylinkės puikiausiai tinka vienos dienos išvykai. Sėdus į siauruku vadinamą traukinį patogu iš Anykščių nuvykti prie Rubikių ežero. O užlipus į neseniai prie Rubikių ežero pastatytą apžvalgos bokštą S.Jovaišai norisi sušukti: „Sustok, akimirka žavinga!“
