„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Druskininkų kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti!
PAMATYK IR APLANKYK
Raigardo slėnis
Tai viena žaliausių Lietuvos savivaldybių. Miškai, daugiausia pušynai, užima 69,2 proc. jos teritorijos. Daugiau miškų tik Neringoje.
Patys didžiausi – Randamonių, Raigardo miškai, Leipalingio giria. Šalia Raigardo miško ir Švendubrės kaimo, 5 km į pietus nuo Druskininkų, yra legendomis ir padavimais apipintas, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio triptike „Raigardas“ pavaizduotas slėnis.
Iš tiesų Raigardas – labai praplatėjęs Nemuno slėnis. Praeityje Nemunas čia darė labai staigų vingį. Aukštame slėnio šlaite šaltiniai išplovė ir dabar dar nuolat platina puslankio formos 750 m skersmens ir 35 m aukščio įdubimą, vadinamą cirku. Tai didžiausias Lietuvoje tokio pobūdžio reljefo darinys.
Meilės sala
Pačiame miesto centre tyvuliuoja Druskonio, Alkos ir Vijūnėlio ežerai. Iš viso savivaldybėje telkšo 21 įvairaus dydžio ežeras, didžiausias – Avirio (plotas 137,3 ha).
Ties Druskininkais Nemune yra Meilės sala, į kurią XX amžiaus pradžioje mėgdavo rinktis jaunimas. Čia kurdavo laužą, šokdavo ir dainuodavo. Dvyliktą valandą nakties merginos eidavo į kairįjį salos krantą, vaikinai – į dešinįjį. Tada kiekvienas į upę leisdavo savo vainiką su degančia žvakute. Prie vainikų pririšdavo lenteles su savininko vardu. Salos gale vainikai susitikdavo. Buvo garsiai skelbiami „susiporavusių porų“ vardai.
Miško muziejus „Girios aidas“ (M. K. Čiurliono g. 51)
Originalios architektūros namelyje ir jį supančiame miške eksponuojami medžio drožybos, kalvystės, keramikos, gintaro darbai, retos medžių rūšys. Veikia žvėrių ir paukščių ekspozicijos, ąžuolo drevėse slepiasi raganos, nykštukai, kiti pasakų herojai, skamba miško paukščių balsai. Menininkai ir tautodailininkai iš visos Lietuvos čia organizuoja plenerus, kūrybines stovyklas. Miesto šedevrai
Vienas įdomiausių kurorto pastatų – Druskininkų savivaldybės pastatas (Vilniaus alėja 18). Išlaikyta originali kupolinio stogo forma.
XIX a. šeštajame dešimtmetyje Druskininkuose namą pasistatydino (Šv. Jokūbo g. 22) turtinga žydų Lipšicų giminė. Dabar šiame name – tai vienas seniausių kurorto pastatų – įkurtas viešbutis „Central“.
Ž. Lipšico muziejus veikia buvusioje Markevičiaus viloje (Šv. Jokūbo g. 17).
XX a. pradžioje buvo pastatyta reprezentacinė vila „Linksmoji“ (M. K. Čiurlionio g. 59). Šiame ant Druskonio ežero kranto iškilusiame moderno bruožų pastate nuo 1966 metų veikia Druskininkų miesto muziejus.
Druskininkų medinės architektūros pažiba, vienas vertingiausių statinių – šveicariškojo stiliaus vila „Radium“ (T. Kosciuškos g. 7).
Kurorte išliko ir daugiau tipiškų senųjų kurortinių statinių: tai vilos „Imperial“, drožiniais papuošta šveicariškojo stiliaus „Omega“, eklektiškos architektūros „Maurė“, „Oazė“.
Toje vietoje, kur dabar veikia restoranas „Kolonada“ ( V. Kudirkos g. 22), anksčiau stovėjo kurhauzas su galerija pokyliams. Tai buvo vienas pirmųjų visuomeninės paskirties miestelio statinių, pastatytas 1856 metais. Dabartinis restoranas, erdvia terasa atsigręžęs į Nemuną, išlaikė beveik visas senojo pastato formas.
Senosios gydyklos – buvęs Druskininkų vonių korpusas – išdygo kurorte XIX a. pabaigoje, sudegus senosioms medinėms. Puikiai į aplinką „įaugusį“ statinį suprojektavo garsus architektas Vaclovas Michnevičius. Dabar pastate veikia viešbutis „Europa Royale Druskininkai“.
Muziejai
1896–1910 metais tėvų namuose Druskininkuose gyveno ir kūrė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – iškiliausia asmenybė Lietuvos mene. Nuo 1963 metų čia (M. K. Čiurlionio g. 35) veikia M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus. Dviejuose šeimos nameliuose atkurta autentiška buitis, kituose dviejuose pastatuose – menininko kūrybą, biografiją ir šeimos istoriją atspindinčios ekspozicijos. Muziejuje vyksta koncertai, renginiai, parodos.
Ant Druskonio ežero kranto – kito žymaus mūsų tautiečio, ilgus metus kūrusio emigracijoje Vokietijoje ir JAV, Vytauto Kazimiero Jonyno galerija (M. K. Čiurlionio g. 41). 1993 metais įkurtoje galerijoje išvysime didžiausią dailininko piešinių, grafikos, tapybos, skulptūros kūrinių dalį. Dailininkas juos padovanojo Lietuvai. Pamatysime ir vitražų, kuriais papuošta nemažai JAV bažnyčių, projektus.
Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus (Vilniaus alėja 24) žinomas kaip vienas geriausių Lietuvos muziejų, pristatančių sovietinės okupacijos laikotarpį.
Bažnyčia
Mūrinė neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (Vilniaus alėja 1), pastatyta 1931 metais, kiek primena Vilniaus Šv. Onos bažnyčią. Viduje 3 navas dengia žvaigždiniai skliautai, bažnyčią puošia nuostabūs vitražai, vertingi XVII–XX a. paveikslai, kai kurie jų – „Švč. Mergelė Marija“, „Šv. Antanas“ – turi sudėtingus metalo aptaisus.
Cerkvė
Džiaugsmo Visiems Liūdintiems cerkvė stovi rombo formos miesto aikštėje (Laisvės alėja 2), į kurią sueina 5 gatvės. Pastatyta 1865 metais, nudažyta tradicinėmis stačiatikių spalvomis – mėlyna ir balta.
Skulptūros
Miesto parke 1975 metais buvo pastatytas M. K. Čiurlionio paminklas, kurį sukūrė skulptorius Vladas Vildžiūnas ir architektas Rimantas Dičius. Miestą puošia Broniaus Vyšniausko „Ratnyčėlė“ ir „Motinystė“, Gedimino Karaliaus „Skrydis“, Dalios Matulaitės „Vyturys“, Vytauto Kašubos „Paminklas Lietuvai“.
Domininko Kaubrio numizmatikos kabinetas (Kurorto g. 4)
Čia susipažinsite su lietuviškais pinigais nuo karaliaus Mindaugo kãpų iki šių laikų proginių monetų. Pamatysite kitų kraštų pinigus, cirkuliavusius Lietuvoje įvairiais laikais.
Grūto parkas 5 km nuo Druskininkų Vilniaus link
Grūto kaimelyje prie ežero nuo 2001 metų veikia Grūto parkas. Abejingų jam nėra – vieni juo piktinasi, kiti žavisi. Jame eksponuojamos iš visos Lietuvos surinktos sovietinių stabų skulptūros, sovietmečiu valdžios užsakymu sukurtos garbių menininkų ir stovėjusios miestų aikštėse, skveruose, kitose viešose vietose. 20 hektarų teritorijoje eksponuojama net 46-ių autorių 86 kūriniai. Tiek ideologinių skulptūrų vienoje lauko ekspozicijoje yra unikalus reiškinys pasaulyje. Daugiausia čia Lenino skulptūrų, nes sovietiniais laikais kiekvienas didesnis miestas privalėjo turėti ir „savo Leniną“.
Grūto parke jie išdėstyti dviejų kilometrų ilgio ekspozicijoje, kur sargybos bokšteliai, lagerių fragmentai, mediniai takeliai, net augmenija primena Sibirą. Nukėlus stabus nuo pjedestalų naujoje aplinkoje iš esmės pakito ir skulptūrų ideologinis turinys. Sovietinio laikotarpio paveikslų „galerijoje“ – žinomų dailės meistrų socialistinio realizmo stiliumi sukurti tapybos ir grafikos kūriniai.
Etnografiniai kaimai
Švendubrės kaimas - gatvinis kaimas, ypač įdomios dzūkų sodybos su aptvertais kiemais. Ten, kur Nemunykštis įteka į Nemuną, stūkso Juodasis kalnas. Nuo kalno viršūnės atsiveria puiki panorama: Nemunas, Raigardo slėnio žalias kilimas, tolumoje – Užubalio kalnas. Į šiaurę nuo kaimo yra didžiulis riedulys – Švendubrės, arba Velnio, akmuo.
Gatvinis Latežerio kaimas savaimingai susiformavo XIX a. viduryje. Kaime daugiausia dvipusių, netaisyklingo plano sodybų su 4–7 pastatais. Palei šiek tiek vingiuotą pagrindinę gatvę, šonu į ją, stovi viengalės arba dvigalės pirkios, netoli jų – svirnai, prie gatvės arba sklypų gilumoje – tvartai ir kluonai.
Leipalingis 19 km nuo Druskininkų
Leipalingio dvaro rūmuose (Alėjos g. 26) dabar įsikūręs kraštotyros muziejus. Klasicistinius rūmus projektavo garsus architektas Martynas Knakfusas.
Parko pradžioje, kalnelyje, iki šių dienų išliko raudonomis plytomis išmūryta patalpa su nišomis.
Čiurlionio kelias
Tai ąžuolinių medinių skulptūrų ir stogastulpių „alėja“, kuria galima grožėtis nuo pat Senosios Varėnos iki Druskininkų. Jį 1975–76 metais Čiurlionio šimtosioms metinėms sukūre Perlojoje stovyklavę 26 tautodailininkai, kuriems vadovavo skulptorius Steponas Šarapovas.
DALYVAUK
Vasara su Čiurlioniu...
Nuo birželio iki rugsėjo mėnesio (iki M. K.Čiurlionio gimimo metinių) vyksta Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Festivalis pristato įvairių žanrų profesionalųjį meną, dalyvauja žinomi Lietuvos ir užsienio atlikėjai. Rengiami Lietuvos ir užsienio kompozitorių klasikinės muzikos koncertai, literatūros ir sakralinės muzikos vakarai, jaunųjų smuikininkų meistriškumo kursai.
Druskininkų gamtos grožis ir meninė kūryba neatsiejami – renginiai vyksta ne tik įvairiose kurorto koncertų salėse ar bažnyčioje, bet ir gražiausiose lauko erdvėse: prie Druskonio ežero, Miesto muziejaus terasoje, prie Čiurlionio ir Mindaugo paminklų.
Druskos metamorfozės
Nuo 2004-ųjų kas dveji metai Pramogų aikštėje menininkai skaptuoja, zulina, drožia, gremžia, gręžia, šlifuoja, trina ir glosto druskos luitus. Čia pat iš gana kaprizingos materijos randasi figūros, formos, fantastiški pavidalai.
Druskos menu labai domisi kurorto gyventojai ir svečiai. Šalia meno bienalės „Druskos metamorfozės“ dirbtuvių visi norintieji gali patys pasigaminti suvenyrą: druskos ir miltų mišinyje išspausti plaštaką ar pėdą, išraižyti ornamentą ir čia pat savo meno kūrinį „iškepti“ krosnyje.
Tradiciškai meno bienalėje vaišinama „druskainiais“, pagamintais iš tikriausios druskos.
Druskininkų teatro festivalis
Liepą į kurortą ateina laukiamiausia miesto gyventojų ir poilsiautojų vasaros šventė – tradicinis Teatro festivalis, rengiamas kasmet nuo 2004 metų. Jo programoje – ryškiausi sezono spektakliai, filmai, muzikiniai projektai, žiūrovams pristatomi nauji vardai ir naujos kūrybos kryptys, scena suteikiama debiutantams ir eksperimentuotojams. Tradiciškai vieną naktį po atviru dangumi iki ryto siaučia elektroninės muzikos fiesta „Druskos naktis“.
Teatro festivalio programa „Grand Spa Lietuva kinas“ supažindina su tarptautinį pripažinimą pelniusiais Europos kūrėjų darbais ir lietuviško kino naujienomis.
IŠBANDYK
Vilkės golfo klubo laukai
18-kos duobučių golfo aikštynas Kamorūnų kaime prie Leipalingio-pirmasis Lietuvoje škotiškojo stiliaus aikštynas. Per jo vidurį teka Vilkės upelis.
Druskininkų vandens parkas (Vilniaus alėja 13) vienu metu gali priimti 1 tūkst. 500 lankytojų (parko plotas 25 tūkst. m2).
Pramogautojų laukia teniso kortai (Turistų g. 3), dažasvydis, 4 autoturizmo maršrutai (10– 60 km ilgio), 2 dviračių maršrutai (6–24 km), 2 pėsčiųjų maršrutai po miestą ir 3 vandens maršrutai Nemunu garlaiviu ir kateriais – į Liškiavą, Švendubrę, Meilės salą.
„ONE“ nuotykių parke ant Nemuno kranto, esančiame tik 200 m nuo vandens parko, galima išbandyti daugiau kaip 130 skirtingų rungčių ir daugiau kaip 30 adrenalino kupinų takų, iš kurių 4 eina per Nemuną. Bendras trasų medžiuose ilgis daugiau nei 3 kilometrai, aukščiausia trasos vieta pakyla iki 16 m aukščio. Parko pasididžiavimas – 400 m ilgio „Tarzano skrydis per Nemuną“.
2011 metais atidarytas slidinėjimo centras „Snoras Snow arena“. Arenoje dvi trasos – 460 m ilgio uždara, veikianti visus metus, ir 640 m atvira, pritaikyta slidinėti tik žiemą.
Veikia Veisiejų ir Kumečių kartodromai.
Ypatingų pojūčių suteikia pasivaikščiojimas burbule Nemuno paviršiumi.
PARAGAUK
Kotletai „Proščaj, molodost“ (Sudie, jaunyste)
„Grūto parko“ kavinėje-sovietinėje valgykloje gausite ir tradicinių Dzūkijos regiono patiekalų iš grybų, ir „sovietmečio“ prisiminimų: „pionierių“ pateiktos kilkės „Po ruski“ ar barščių „Nostalgija“.
O ką tu rekomenduoji aplankyti ir pamatyti Druskininkų krašte? Padėk vasaros keliautojams - pasidalyk savo patarimais, nuotraukomis ir vaizdo medžiaga! Siųsk vasara@lrytas.lt arba įkelk čia, o mes mėnesio pabaigoje įdomiausio teksto, nuotraukų ar video autoriui padovanosime kvietimą į vieną iš šios vasaros festivalių!
