Šalies pajūrį ėmus kamuoti karščiams ir sušilus Baltijos jūrai, pradėjo žydėti vanduo. Pakrantėje suplakti dumbliai beregint ima pūti ir skleidžia smarvę.
Palangos komunalininkai per pastarąsias kelias savaites iš paplūdimių jau išvežė apie 30 tonų dumblių. Tai daroma anksti ryte, kai dar nėra poilsiautojų.
Išvalyti per dieną pradedančių kauptis dumblių komunalininkai negali, nes tuo metu pliažas jau būna pilnas žmonių.
Be to, idealiai nugrandyti pakrantės nėra galimybės, todėl buvusių dumblių sankaupų vietose blogas kvapas kurį laiką išlieka.
Jūroje matydami į gniutulus suveltus dumblius ir jausdami dvoką poilsiautojai pradėjo abejoti, ar saugu maudytis tokiame vandenyje.
Kurorto savivaldybė poilsiautojus ramina, kad Baltijos jūroje ties Palanga vandens kokybė atitinka visus higienos normų reikalavimus.
„Jūros vandens mėginiai kas dvi savaites imami šešiose paplūdimio vietose ir nė karto nebuvo viršyti higienos normų reikalavimai“, – teigė savivaldybės gydytoja Irma Babičaitė.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos agentūros vyriausioji specialistė Simona Pakusienė pridūrė, jog rečiau pajūryje apsilankantys žmonės vandens paviršiuje plaukiojančius ir jau pūvančius melsvadumblius neretai supainioja su kitokiais teršalais ar išmatomis.
Taip pasklinda gandai, kad jūroje poilsiautojai netgi tuštinasi.
„Cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo perteklius kasmet paspartina Baltijos jūros ekosistemos pokyčius, tačiau šie procesai yra natūralus gamtos reiškinys“, – teigė Palangos savivaldybės ekologė Reda Kairienė.
„Baltijos jūra vis dėlto nėra SPA baseinas, kur personalas kasdien šveičia aplinką antibakteriniais preparatais“, – sakė Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskas.
Anot specialisto, kiekvieną vasarą pasitaikanti dumblių gausa mažina vandens skaidrumą ir dėl to keičiasi dugne gyvenančių organizmų sudėtis. Tačiau nealergiškiems žmonėms maudynių tokiame vandenyje nereikia bijoti.
