Su Turkijos avialinijomis Daiva skrenda ne pirmą kartą, tačiau ši skrydžių kompanija nenustoja jos stebinti. Kai kelionėje tenka praleisti net 17 valandų (tiek truko jos kelionė iš Vilniaus į Keiptauną), labai norisi, kad skrydis būtų kuo patogesnis ir malonesnis.
„Galiu tik pasidžiaugti, kad lėktuve jaučiausi kaip neblogame viešbutyje su restoranu. Lėktuve išsimiegojau net geriau nei savo lovoje!
Pramiegojau ir naktipiečius, ir specialios formos apie vizitą Pietų Afrikoje pildymą, – juokėsi televizijos laidų vedėja. – Aš miegojau kaip kūdikis, neprireikė net ausų kamštukų, kuriuos visada naudoju net namuose, kad negirdėčiau kačių serenadų už lango.“
Įlipusią į lėktuvą Daivą pasitiko ne tik uniformuotos stiuardesės, bet ir kaip restorano šefas apsirengęs vyras. Kai keleiviams buvo tiekiamas maistas, jis visų asmeniškai klausė, ar viskas gerai, ar skanu.
Skrydžio metu D.Žeimytė ir kiti keleiviai mažuose ekranuose galėjo žiūrėti filmus, klausytis muzikos, žaisti žaidimus.
„Žeimyte, ar iš proto išsikraustei?! – buvo pirma mintis, kai po pusantros paros ore, trijų persėdimų, aštuonių pakilimų ir nusileidimų pagaliau išlipau Port Elizabeto oro uoste. Ir kokio velnio trenkiausi į tą Pietų Afriką? Ir dar viena!
Likimas, panašu, mėgsta krėsti man pokštus – ši kelionė buvo tragiško likimo mano bičiulės Ingridos iniciatyva. Su ja turėjome skristi, deja, Ingrida pasirinko kitokią kelionę...
Aš nuolat bėgu nuo vienatvės, jos bijau, o čia – še tau, turėkis. Viena, į kitą pasaulio kraštą, ir ne paplūdimyje pilvą deginti, o liūtus, dramblius ir visokius kitokius laukinius gyvūnus rezervate prižiūrėti“, – atviravo D.Žeimytė.
Jauna moteris neslepia iki paskutinės sekundės turėjusi abejonių, ar tikrai gali viena vykti į tokią nežinią, tokią ilgą kelionę. Tačiau visi draugai jai lyg susitarę kartojo: „Vyk, tu gali, susitvarkysi.“ Tik pakilusi virš Vilniaus Daiva suprato – suktis atgal nebevalia, todėl nebėra kur dėtis.
Prieš kelionę ji daug domėjosi, kur vyksta ir ką turės daryti. Rezervate, į kurį išvyko, jau buvusi lietuvaitė Daiva pasakojo, kad vienas iš darbų savanoriams – negyvos karvės pjaustymas.
„Tada supratau, kad su ilgais raudonais nagais čia geriau nevykti ir verčiau būti nusiteikusiai bet kam“, – šypsojosi Daiva.
Port Elizabeto oro uoste kiek pasinervinusi, nes vėlavo ją į rezervatą turėjęs vežti vairuotojas, galiausiai D.Žeimytė sutemus su kitomis merginomis savanorėmis išlipo rezervate. Čia ji apsigyveno su dar 20 savanorių iš įvairiausių šalių. Kai kurie jų čia bus net iki Kalėdų.
„Žmonių daug, o gyvūno nė vieno... Net kačių nematyti. O juk tiek visko prisiskaičiusi įsivaizdavau, kad čia miegoti teks kone liūtus apsikabinus. Tačiau kai visi sugulėme, kai užgeso šviesos, visiškoje tamsoje ir tyloje išgirdau tiek įvairiausių garsų, kad net pasidarė nejauku...
Jausmas, švelniai tariant, keistokas. Tik tada supratau, kad aš iš tiesų laukinėje gamtoje“, – pasakojo televizijos laidų vedėja.
