– Paaugliai ir opera – du iš pažiūros nesuderinami dalykai. O gal ryšys vis dėlto yra?
-Blogų meninių žanrų nėra. Tačiau, jei žanras „kvepės naftalinu“, tai yra, jei jame nebus nieko, kas atitiktų šiandieninės auditorijos interesus, be abejonės, tai paauglių nesudomins. Todėl vienas iš pagrindinių mūsų kūrybinės komandos uždavinių buvo surasti tam tikrą cinkelį, kuris patrauktų jų dėmesį. Dėl šios priežasties scenos kūrinyje nusprendėme kalbėti apie mokyklą, aplinką, kurią paaugliai atpažįsta. Taip pat ir muzika, skambėsianti operoje, bus labiau šiuolaikinė nei klasikinė. Tai nereiškia, jog ji turės šokių muzikos stiliaus elementų, tačiau žiūrovai išgirs skirtingų, operos žanrui būdingų sąskambių pynę.
-Ar tai reiškia, kad žiūrovai bus paaugliai?
-Taip, sudominti paauglius yra pagrindinis siekis. Norėtume, jog didžioji dalis būtų vyresniųjų klasių mokiniai. Tikimės, jog operos tematika, kurioje vyrauja konfliktų tarpusavyje bei nesutarimų su mokytojais problema, siūlomi situacijų sprendimai, pasirodys jiems artimi.
-Paauglystėje dažnai maištaujama. Kokias problemas gvildensite šioje operoje?
-Paauglių operoje „Kodas 555“ dominuos maišto, norėjimo išsiskirti iš kitų tema. Tačiau ryškiausias akcentas čia – konfliktas tarp skirtingų kartų. Nūdienoje mokiniai žino savo teises, dažnai nepaiso mokytojo nuomonės, nejaučia jam pagarbos. Per istoriją šioje operoje bus paliestos kai kurios temos – ir mokinių maištas, ir valdžios sugrįžimas į mokytojo rankas tam tikru momentu. Žiūrovai išvys daugybę situacijų, kurios galbūt nepateiks vieno aiškaus atsakymo į keliamus klausimus, tačiau suteiks galimybę apmąstymams ir atsakymų paieškai savyje.
-Viename interviu esate pasakęs: „Vien tik teisingi ir teigiami personažai neegzistuoja. Kam žiūrėti į tai, ko nebūna?“. O kokie bus „Kodas 555“ veikėjai?
-Jie bus tokie, kokie yra žmonės. Žinoma, tai yra teatras, todėl šiame spektaklyje neapsieisime be teatrališkos formos įvedimo, bet veikėjai nestokos tikroviškumo. Pavyzdžiui, mokytojas, – jis nebus nei teigiamas, nei neigiamas, mes stengsimės atskleisti visas jo puses. Galbūt žvelgiant iš šono pasirodys, jog mokytojas peržengė ribas ir leidžia sau per daug. Nors jis moko šių dienų jaunimą, negalima pamiršti, kad pats užaugo dar remdamasis sovietinio režimo taisyklėmis. Tai yra, kai mokytojui buvo leistina su knyga trenkti mokiniui per galvą, be rizikos būti nubaustam už tokį elgesį. Įsigilinus ir supratus, kas motyvavo mokytoją elgtis būtent taip, kur slypi viso to kilmės šaltinis, tuomet tokio personažo negalima kaltinti.
Kai išaiškinama daugiau nei viena aplinkybių spalva, kyla diskusija. Vieni galbūt pateisins tokį elgesį, o kiti smerks. Todėl nė vienas personažas negali būti vertinamas kaip vien tik teigiamas arba neigiamas, net ir kalbant apie pačius baisiausius personašus žmonijos istorijoje. Juk kiekvienas iš jų gyveno savo gyvenimus, kurie vienaip ar kitaip klostėsi.
Todėl aktoriaus užduotis – pateisinti net ir patį blogiausią veikėją, kurį tenka vaidinti. Vaidindamas aktorius negali smerkti personažo, priešingai, jis turi rasti jo elgesio pateisinimo taškus. Tik tada veikėjas tampa atpažįstamu ir gyvu. Scenoje matydami personažą be trūkumų, žiūrovai juo suabejos ir nepriims, juk realybėje tokių nebūna. Todėl ieškoti ir surasti įvairiapusiškumą – svarbiausia. Paauglių operoje bus stengiamasi užčiuopti ir parodyti skirtingus žmonių tipus, kurie pastebimi ir mūsų visuomenėje.
-Kuo ši paauglių opera bus kitokia lyginant su kitais šio žanro kūriniais?
-Nežinau, ar ji bus kitokia. Kai imuosi įgyvendinti idėją, niekada negalvoju apie tai, kuo pasiektas rezultatas bus išskirtinis, nes viskas pasaulyje jau sukurta ir kuo nors nustebinti sunku. Kūrėjų komandos tikslas – tiesiog papasakoti įdomią istoriją paaugliams pasitelkiant operos žanro ypatybes. Tad naujumas galbūt ir yra tame, jog niekada anksčiau nebuvo operos, dedikuotos paaugliams. Tačiau tai nebus grynasis operos žanras. Šiame variante įmanoma įžvelgti ir panašumų su miuziklui būdingomis savybėmis. Spektaklyje gros gyvo garso instrumentinė muzika. Norime, kad žiūrovai pamatytų aukšto lygio meninį scenos veikalo išpildymą.
-Kokios užduotys atiteko Jums įgyvendinant „Kodas 555“ idėją? Kas šiame kūrybiniame procese įdomiausia?
Viena iš užduočių – rasti būdą, kaip apjungti dainavimą su draminiu vaidinimu. Niekada anksčiau nesu dirbęs su operos žanru. Prie panašios stilistikos šiek tiek prisiliečiau rudenį įvykusio trumpametražių miuziklų festivalio „MfESt“ metu, tačiau tai – ne tas pats. Ruošiantis paauglių operai man įdomiausia dirbti su mišriu kolektyvu.
Vaidins ne tik atlikėjai, studijuojantys vokalą, bet ir tie jauni žmonės, kurie dainuoja mokyklos būreliuose, chore ir į profesionalią sceną žengs pirmą kartą. Paaiškinti pastariesiems veikimo scenoje taisykles ir sukurti jaukią atmosferą, kurioje jie jaustųsi gerai – išties didelis, bet malonus iššūkis.
Parengė Berta Banytė
