Kaip atrodytų Lietuvos sportas, jeigu mūsų šalies garbę gintų iš svetur atvykę ir pilietybę gavę (natūralizuoti) sportininkai? Kuri valstybė turėtų didžiuotis sportininku, vos ne kiekvienais metais keičiančiu pilietybę? Tokiais ir panašiais klausimais savo pašnekovus apibėrė laidos vedėjas A. Tapinas.
Dvi barikadų pusės
„Ar džiaugtumėmės šalies futbolo rinktinės pergalėmis, jeigu joje žaistų dešimt Lietuvos pasą išimties tvarka gavusių brazilų?“ — retoriškai klausė laidos dalyviai, teigiantys, kad valstybei turėtų atstovauti tik jos išugdyti sportininkai.
Tokią poziciją gynė Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, šalies rankų lenkimo čempionas Donatas Krikščiūnas ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo gerbėjas bei geologijos mokslų daktaras Jonas Šečkus.
Jų oponentai atrėžė, kad Lietuva yra per maža, jog galėtų išsiugdyti daug aukšto lygio sportininkų.
Todėl Mykolo Romerio universiteto teisės profesorius Justinas Žilinskas, Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, šalies rankinio federacijos prezidentas Edis Urbonavičius ir buvęs Lietuvos dailiojo čiuožimo federacijos prezidentas Kazimieras Starkevičius įsitikinę, kad natūralizuoti sportininkai taip pat galėtų garsinti Lietuvos vardą.
JAV — ne pavyzdys
„Mūsų sportininkų pergalės turi vienyti tautą. Kai su trispalve laimės kas nors kitas, tai jau bus nebe mūsų pergalė“, — tvirtino G.Songaila, giriantis prezidentės sprendimą nesuteikti Lietuvos pilietybės I.Tobias.
Jam aršiai prieštaravo K.Starkevičius. „Mano galva, amerikietė I.Tobias kovodama už Lietuvą tik garsintų mūsų šalies vardą, — aiškino jis. — Daugelyje šalių yra natūralizuotų sportininkų. Net tokios galingos valstybės kaip JAV, Vokietija ar Rusija neužsiaugina pakankamai sporto žvaigždžių. Jos prieš olimpiadas stengiasi prisivilioti užsienio sportininkų.“
Jis priminė, kaip JAV prezidentas George’as W.Bushas prieš Turino olimpines žaidynes suteikė pilietybę Kanados ledo šokėjai Tanith Belbin. Ji olimpiadoje iškovojo sidabro medalį, kuriuo džiaugėsi visa Amerika.
Tačiau J.Šečkus atšovė, kad negalėtų didžiuotis, pavyzdžiui, futbolo klubo pergalėmis, jei jo sudėtyje būtų svetimšalių.
„Mums nebūtų svarbios pergalės, jeigu jas iškovotų žaidėjai, net nesuprantantys, kam ir kodėl atstovauja, — priešgyniavo jis. — Reikia turėti savigarbos ir siekti rezultatų ten, kur galime patys, o ne ten, kur gali mūsų pinigai.“
„Turime rūpintis Lietuvos sporto laimėjimais, o ne lygiuotis į tai, ką daro Amerika, kuri gali sau tai leisti“, — J.Šečkui pritarė G.Songaila.
Patriotizmas — perdėtas?
Prezidentės sprendimo nesuteikti pilietybės I.Tobias kritikai piktinosi, kad taip kelias į olimpiadą užkertamas ir jos partneriui, kuris yra Lietuvos pilietis.
„Kodėl mes ginčijamės tik dėl I.Tobias ir pamirštame D.Stagniūną — sportininką, kurį išugdė Lietuva? Juk iš jo atimame galimybę atstovauti Lietuvai, — liejo apmaudą K.Starkevičius. — O olimpiada juk yra kiekvieno sportininko aukščiausias tikslas.“
„Ši pora jau šoka su Lietuvos vėliava Europos ir pasaulio čempionatuose, — aiškino A.Sysas. — Ji laimi turnyrus, patenka tarp 20 geriausių pasaulio ledo čiuožėjų. Tai kodėl ji negalėtų Lietuvai atstovauti ir olimpiadoje?
Ar dėl to, kad su lietuviu šoka amerikietė, mes nesigrožime jų pasirodymais? Išjungiame televizorius? Ne. Mes tik džiaugiamės, kad tokia pora atstovauja Lietuvai.“
„Sportas nėra vien tik čempionų kalvė ir verslas, — atkirto J.Šečkus. — Pirmiausia tai socialinis reiškinys, siekis, kad žmonės turėtų kuo užsiimti. Jeigu prisivešime visokių čempionų iš užsienio, nebebus paskatos sportuoti ir siekti rezultatų.“
Nuopelnų svoris
I.Tobias ir D.Stagniūnas kartu šoka nuo 2010 metų. Užpernai Europos čempionate jie užėmė dvyliktą, o pernai — devintą vietas. Pasaulio pirmenybėse šis duetas užpernai buvo keturioliktas, o pernai — aštuonioliktas.
Ar šių laimėjimų pakanka, kad amerikietei būtų suteikta Lietuvos pilietybė? Kaip apskaičiuoti, kokio dydžio nuopelnai Lietuvai turėtų būti?
„Tenisininkui Ričardui Berankiui kažkeliolikta vieta pasaulio reitinge — labai geras rezultatas. Virgilijui Aleknai — tragedija. Lietuvos krepšininkams kažkeliolikta vieta tarp geriausių pasaulio rinktinių — tragiškas rezultatas, o mūsų šalies futbolininkams — fantastika, — samprotavo D.Krikščiūnas. — Taigi vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą neįmanoma.
Jeigu sportininkai nelaimi medalių, jų nuopelnus galime vertinti tik subjektyviai.
Šie ledo šokėjai medalių pasaulio čempionatuose dar nėra iškovoję. O jeigu jie nelaimėtų medalių ir Sočio olimpiadoje? Tektų atimti pilietybę?“
G.Songailos nuomone, nuopelnai Lietuvai yra tokia veikla, kuri stiprina valstybę ir didina jos tarptautinį autoritetą. „Tai visiškai nesusiję su iškovotų medalių skaičiumi“, — įsitikinęs buvęs Seimo narys.
K.Starkevičius tvirtino, kad amerikietė I.Tobias ne tik siekia dalyvauti Sočio olimpinėse žaidynėse, bet ir integruotis į Lietuvos gyvenimą.
„Prieš kelias savaites aš su ja kalbėjau lietuviškai, ji pramoko mūsų kalbos“, — sakė K.Starkevičius.
Pilietybės — lyg pirštinės
J.Šečkus stebėjosi sporto aistruoliais, kurie virkauja dėl to, kad I.Tobias nebuvo suteikta pilietybė, tačiau piktinasi penkiakovininke Donata Rimšaite, išdūmusia sotesnio duonos kąsnio ieškoti į Rusiją.
Tarsi jam antrindamas laidos vedėjas A.Tapinas prisiminė amerikietę ledo šokėją Alyson Reed, pilietybes keičiančią lyg pirštines. Ji yra atstovavusi Gruzijai, vėliau — Izraeliui. Dabar lyg rengiasi kovoti už dar vieną šalį.
„Jei A.Reed iškovotų pergalę, kuri valstybė turėtų didžiuotis jos laimėjimais?“ — retoriškai klausė laidos vedėjas.
Jam pritardamas D.Krikščiūnas replikavo: „Pakeisti vieną šalį yra gerai, o tris — jau blogai?
Du brazilai Lietuvos futbolo rinktinėje yra gerai?
O aštuoni? O dešimt brazilų ir vienas Žydrūnas Karčemarskas vartuose?“
Tačiau, A.Syso nuomone, sirgaliai į sporto sales ir stadionus veržiasi ne todėl, kad ten rungtyniauja vienos ar kitos tautos atstovai. „Mes einame pažiūrėti meistrų, — tvirtino Seimo pirmininko pavaduotojas. — Jeigu, pavyzdžiui, aš žaisčiau futbolą savo kieme, niekas neitų žiūrėti.
Todėl nematau nieko bloga, kai Lietuvai atstovauja aukštos klasės sportininkai iš užsienio. Tuomet ir lietuviai tobulėja.“
Reaguodamas į šiuos svarstymus futbolo sirgalius J.Šečkus atkirto rungtynių su bendraminčiais einantis stebėti tik dėl to, kad ten žaidžia savi.
Sportas — ekonomikos dalis
Šioje vietoje laidos vedėjas pacitavo aštrialiežuvį interneto tinklaraštininką, pasirašinėjantį Zeppelinus: „Lietuvoje gimė du ledo superritulininkai — Dainius Zubrus ir Darius Kasparaitis. Du žmonės komandos sudaryti negali. Tačiau niekam iš ledo ritulio gerbėjų nekilo mintis — gal nusamdom kokių ruselių iš Sibiro. Padalysime jiems ES pasų, galės Lietuvai medalius nešti.“
A.Sysas virtualiajam oponentui atkirto, kad ledo ritulys — brangi sporto šaka ir Lietuvoje nėra tokių pinigų, jog būtų galima nupirkti visą komandą. „Netiesa, — nusijuokė G.Songaila. — Ledo ritulininkų Rusijoje — daug, konkurencija ten didžiulė. Tie, kurie atvažiuotų čia, iš karto taptų žvaigždėmis.“
■ Įnirtinga diskusija dėl pilietybės praėjusį sekmadienį virė ir „Lietuvos ryto“ TV laidoje „24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai“, kurią veda Edmundas Jakilaitis.
■ Aktorius Regimantas Adomaitis, pernai liepos 6-ąją iš prezidentės rankų gavęs ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didįjį kryžių, neslėpė nusivylimo: „Gerbiu prezidentę, esu dėkingas jai už visus įvertinimus, bet šiuo atveju jos sprendimui nepritariu.
Mes — maža tauta, patys turime ieškoti, prašyti, netgi maldauti, kad pas mus kas nors atvažiuotų ir suteiktų stimulą jauniesiems sportininkams. Jų laimėjimai — ne vienos dienos nuopelnas. Žmonės aukoja visą gyvenimą, kad pasiektų tokius rezultatus. Jiems reikėtų dar primokėti, kad tik pas mus atvažiuotų.
Neleidžia įstatymas? Tuomet velniop tokius įstatymus! Panašūs svarstymai, kai vadovaujamasi kažkieno sugalvotais įstatymais, o ne sveika logika, mus ir nuveda šunkeliais.“
■ Dainininkas Stasys Povilaitis stojo į prezidentės pusę: „Jeigu yra toks įstatymas, mes jo privalome laikytis. Kaip gali prezidentė nesilaikyti Konstitucijos? Prisiminkime, kuo tai baigėsi Rolandui Paksui.
Išlygų ar šiltnamio sąlygų nevalia suteikti niekam. O kuo šis atvejis išskirtinis? Juk I.Tobias neatitinka nė vieno reikalavimo. Ji negalės garsinti Lietuvos vardo? Gal šiek tiek apmaudu, bet dėl to aš plaukų nesiraunu.“
■ Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus šiuo klausimu lankstesnis, Lietuvos pilietybę jis yra suteikęs daugiau nei 300 asmenų: „Gaila, kad Lietuvoje šis įstatymas toks griežtas. Manau, kitos valstybės yra lankstesnės.
Šiuo atveju nukenčia ne tik sportininkai, bet ir Lietuvos vardas pasaulyje.“
■ TV laidų vedėja ir visuomenininkė Edita Mildažytė pateikė olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės pavyzdį. Ši sportininkė esą Lietuvai atstovauja tik formaliai: „Mergaitė treniruojasi Londone, jos treneris — ne lietuvis. Išmokslinta ir ištreniruota ji šeimos, o ne valstybės. Tad kažin ar ji turi teisę atstovauti Lietuvai?
Kitas pavyzdys — kam kenkia, kad Margarita Drobiazko turi Lietuvos pilietybę? Argi negražūs tie jų šou ant ledo? Ar dėl to kam nors nukrito karūna?
Su ta savo pilietybe mes elgiamės taip, kaip sena pana su nekaltybe — niekas jos nebenori, niekam jos nebereikia, o ji ją vis dar tebesaugo.“
