– Kuo jus sudomino A.Valinsko asmenybė? Ko mes apie jį dar nežinome? – pasiteiravau laidos vedėjos Nomedos Marčėnaitės.
– Mane domina kiekvieno žmogaus sudedamosios dalys, dėl to ir kyla labai daug klausimų. Man įdomu, iš kur toks jo valdingumas, kategoriškumas, arogancija, noras pirmauti?
Įdomiausia, kad į daugelį šių klausimų atsakė ne jis pats, bet siužete pakalbinta buvusi jo klasės auklėtoja. Ji tarsi atvertė knygą, kurioje viskas surašyta iki detalių. Pasirodo, Arūnas mokykloje buvo didelė vaikščiojanti problema – jo pažymių knygelė mirgėjo nuo mokytojų pastabų, tačiau mokyklą jis baigė aukso medaliu.
– Jums pavyko nustebinti šį patyrusį šoumeną?
– O, taip! Bet didžiausią nuostabą jam sukėlė draugo ir kolegos Marijaus Mikutavičiaus pasakojimas apie tai, kaip A.Valinskas nušovė bobutę. Ši istorija nereali, bet palikime intrigą, kurios atomazgą išvysime laidoje.
– Kaip į buvusios auklėtojos pasakojimą reagavo A.Valinskas?
– Po siužetų, kuriuose apie jį pasakojo buvusi auklėtoja ar šeimos draugai, vis aukštyn kilo jo antakiai ir plėtėsi akys.
– A.Valinską kalbinti nelengva – jis it ungurys moka išsirangyti nuo neparankių klausimų. Ar pavyko išpešti bent lašelį atvirumo?
– Suformulavau kelis labai konkrečius klausimus taip, kad negalėtų išsirangyti. Pavyzdžiui: „Kas yra matęs jus verkiantį?” Atsakė, kad vienintelis žmogus – jo žmona Inga. Bet prisipažino, kad jam labiau būdingos džiaugsmo ašaros.
M.Mikutavičius, kuris įvardijo A.Valinską kaip labai stiprią ir valingą asmenybę, sakė matęs jį ir silpnumo akimirką. A.Valinskas – toks pat žmogus kaip ir mes, nepaisant to, kad jį lydi kitokių nuomonių šleifas.
– Pašnekovus nustebinate dovana-provokacija. Kas kliuvo šios laidos herojui?
– Viena Valinskų šeimos draugė papasakojo smagią istoriją, susijusią su kukulių konservais. Kai A.Valinskui įteikiau šią dovaną ir paklausiau, ką jis man galėtų apie tai papasakoti, jis ėmė berti vieną po kitos „teftelių” istorijas. Supratau, kad kukuliai – didžiausia A.Valinsko gyvenimo meilė. (Juokiasi.)
„Lietuvos ryto” TV, 21.45 val.
