Susitikęs su projekto „piršliene“ Gintare Valaityte ir pasinėręs į pokalbį apie jausmus Edmundas dar labiau įsitikino – jo gyvenime trūksta moters. „Ateina laikas, kai nebegali būti vienas“, – sako veiklus, kadaise meksikietišką restoraną, o šiuo metu užkandinę Vilniaus senamiestyje įkūręs vyras.
Po skaudžių skyrybų Edmundui liko sodyba Marijampolės rajone. Joje jis turi ekologišką ūkį. Dalelę jo „Ūkininkas ieško žmonos“ dalyvis atkėlė į pačią sostinės širdį – savo užkandinėje Edmundas augina daržoves ir gausybę įvairiausių prieskoninių žolelių. „Jaučiuosi ten vienišas, nesuprastas, – prisipažįsta Edmundas. – Viskuo rūpinuosi pats, valgį ruošiuosi vienas, niekas manimi nepasirūpina.“ Edmundas ne tik pats sau viršininkas, pats ūkininkas, pats virėjas, bet ir pats sau vienas.
„Turi būti chemija tarp dviejų žmonių. Reikia, kad moters vidus būtų kaip tos gėlelės, kurią laistau kiekvieną dieną – trapus, tyras, atviras, gražus“, – vardija vienišas vyras. „Tiesa, aš nesu tobulas, netgi – toks velnių pririjęs...“ – sako šypsodamasis Edmundas, pabrėždamas, kad kai pats nesi tobulas, tai ir išsirinkti antrą pusę lengviau.
