Aukoti galima skambinant trumpaisiais numeriais 1891 (5 litai) ir 1892 (10 litų).
Koncertuos Gytis Paškevičius, Andrius Pojavis, Stasys Povilaitis, Neda ir Olegas Ditkovskis, Ieva Narkutė, Martynas Kavaliauskas, Jeronimas Milius, Vytautas Matuzas, Božolė ir Šachmatinis chorai, grupė „ŠarkA”, kiti atlikėjai.
Žiūrovai išvys reportažų iš aktorių G.Savicko ir Virginijos Kochanskytės bei laidų vedėjos Beatos Nicholson kelionės po Tanzaniją, rašo „Lietuvos ryto” priedas „Gyvenimo būdas”.
Šviesu ir ramu. Tokį įspūdį paliko Tanzanija daug šalių apkeliavusiam aktoriui G.Savickui.
Vyrą ypač nustebino saulė, kuri ritinėjosi po Afrikos dangų tokia, kokią jis regėdavo vaikystėje Klaipėdoje.
Nori grįžti į Tanzaniją
Tarp afrikiečių lietuvis pasijuto savas. Aktorius įsitikinęs – Afrika galėtų būti prieglobstis šiuolaikiniam žmogui, pavargusiam nuo civilizacijos.
Bet prisipažinęs, kad nori grįžti į Tanzaniją, kur nėra patogumų, ir gyventi lūšnoje, o ne savo 50 kvadratinių metrų bute Vilniuje, Giedrius nesulaukė pagyrimo.
Viena italė, dirbanti Tanzanijoje ne vienus metus, tikino, kad taip sako daugelis žmonių, apsilankiusių Juodajame žemyne pirmą kartą.
Šis žemynas užvaldo, pakeri ir ilgai nepaleidžia, ne vieną turtuolį paskatindamas imtis labdaros.
Grįžęs iš Tanzanijos aktorius beveik pusantro mėnesio negalėjo skaityti jokios knygos. Meno pasaulis jam pasirodė svetimas, netikras, kur konfliktai sugalvoti, aistros lėkštos, o dialogai nuvalkioti.
„Tai, ką mačiau Tanzanijoje, nė vienas dramaturgas to neaprašė – nei garsusis anglų poetas Williamas Shakespeare’as, nei vienas žymiausių rusų rašytojų Antonas Čechovas”, – prisipažino pašnekovas.
Daugiau kaip 10 metų teatre ir kine vaidinantis aktorius po šios kelionės jautėsi ne sugniuždytas, bet sustiprėjęs, pajutęs, kad netgi skirtingų rasių žmones gali vienyti tie patys dalykai – dėmesys, šiluma, gailestingumas, gerumas.
Todėl labdara nėra beprasmė, o kiekviena auka pasiekia tikslą, jei žmogus tai daro sąmoningai.
Miršta gydytojo akyse
Tanzanijoje daug vaikų alksta, badauja, miršta nesulaukę penktojo gimtadienio, o suaugusieji kenčia nuo ŽIV ir AIDS.
„Mačiau, kaip dirba gydytojas, kuriam atneša mirštantį vaiką, o jis nieko negali padaryti. Jis negali verkti, nes pasirodytų silpnas, juo niekas netikėtų”, – dalijosi įspūdžiais aktorius.
Šioje šalyje vanduo yra deficitas. Bet gyventojai jau turi gaiviųjų gėrimų. Jie gali neturėti elektros, bet naudojasi mobiliaisiais telefonais.
Nesvarbu, kad daug ko trūksta, Tanzanijos žmonės jaučiasi laimingi. Ypač vaikai, kuriuos užgrūdina sunkumai.
Kad laiku ateitų į mokyklą, daugelis vaikų keliasi 4 valandą ryto, kasdien eina pėsčiomis apie 15 kilometrų. Jie nesiskundžia, kad mokykloje neįdomu.
„Tanzanijoje vyrauja tokia pagarba mokytojui, kad man buvo gražu žiūrėti, kaip vaikai mokosi. Jų akyse buvo toks noras kuo daugiau sužinoti, kad net suėmė pavydas”, – pasakojo Giedrius.
Išsilavinimas tokiems vaikams suteikia galimybę ištrūkti iš nuošalaus kaimo.
Temstant atkunta žvėrys
Tanzanijoje nė viena šeima neišsiverčia be vaikų darbo. Dėl to jie nezirzia, neatsikalbinėja, netingi, nes nedirbdami nepragyventų.
Tačiau Afrikos vaikams neverta pirkti daiktų, kaip daugelis elgiasi Lietuvoje, rinkdami labdarą vaikų namams.
Tanzanijoje trūksta elementarių dalykų, kurie palengvintų buitį. Todėl kiekvienas žmogus, skyręs kelis litus, gali daug nuveikti.
Trečią kartą surengtos UNICEF misijos programa nebuvo turistinė. Lietuviai keldavosi anksti, jau 7 valandą išvykdavo iš viešbučio, o grįždavo sutemus.
Nors netoliese driekėsi safario maršrutai, kitos turistų mėgstamos vietos, aktoriaus G.Savicko tai netraukė.
Nebuvo laiko grožėtis Afrikos gamta. Vos tik raudonas saulės rutulys ima artėti prie horizonto, savanoje atkunta laukiniai žvėrys, jie darosi agresyvesni, naktį tylą drumsčia įvairūs paslaptingi garsai.
Toks triukšmas netrikdė lietuvių miego, dažnai iš nuovargio norėdavosi kuo greičiau gultis į lovą. O kai apsilankę bažnyčioje lietuviai klausėsi, kaip gieda afrikiečiai, G.Savickas negalėjo nesusijaudinti.
„Iki ašarų buvo gražu, tokių akimirkų anksčiau nebuvau patyręs. Tikėjimas yra tik ėjimas, esu realistas, manau, kad reikia padėti ne vien Afrikos, o visiems vaikams”, – pripažino aktorius.
Skambės muzika ir raginimai aukoti
Jei žmogus liks be puodelio kavos arba nueis iki darbo pėstute, jis nedaug sutaupys. Tačiau tokią sumą skirdamas Tanzanijos vaikams jis gali pakeisti jų gyvenimą. Tuo įsitikinęs vilnietis aktorius Giedrius Savickas (33 m.), apsilankęs šioje Afrikos šalyje kartu su UNICEF misija.
