Beveik per 3 mėnesius žiūrovai atsiuntė virš 300 laiškų, kuriuose siūlė „Lietuvos garbės 2014“ nominantus.
Iškilmingo renginio metu paprastus Lietuvos žmones pagerbė garsūs šalies žmonės. Šiais metais „Lietuvos garbės” didvyrius išrinkti ir apdovanoti projekto rengėjams padėjo premjeras Algirdas Butkevičius, projekto partnerio - banko „Nordea” vadovė Baltijos šalyse Inga Skisaker, maestro Virgilijus Noreika, Lietuvių liaudies folkloro dainė Veronika Povilionienė, sinoptikas Naglis Šulija, legendinės grupės „Antis” lyderis Algirdas Kaušpėdas, TV3 televizijos vadovė Laura Blaževičiūtė.
Ant scenos ceremonijos metu garbingiausieji apdovanoti net septyniose nominacijose: „Metų viltis", „Metų gelbėtojas", „Metų pareiga", „Metų drąsos vaikai", „Metų pasiekimas", „Metų lietuviai svetur" ir „Metų kaimynas".
Nuskambėjus „Tautiškai giesmei“, su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena visus pasveikino Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Džiaugiuosi, kad turime žmonių, kuriuos galime ne tik pasveikinti, bet ir apdovanoti šią svarbią Lietuvai dieną“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pirmoji „Lietuvos garbės“ statulėlė, skirta „Metų lietuviams svetur" įteikta Ukrainos lietuviams Donatai Delikatnai ir Vsevolodui Popovui.
Abu lietuviai gyvena Kijeve, kaip ir dar beveik šimtas Ukrainos lietuvių. Jie turbūt niekada nebūtų tapę „Lietuvos garbės" didvyriais, jei ne įvykiai, prikaustę viso pasaulio dėmesį.
„Lietuvos garbės" filmavimo grupė atsidūrė karščiausių įvykių sūkuryje tuomet, kai Kijevo centre virė tikras mūšis – aplink girdėjosi automatų kalenimas, sužeistųjų aimanos, kaukė greitųjų pagalbų sirenos.
Visame šiame chaose dalyvavo Donata ir Vsevolodas. Nors jie ir ne kovotojai, tačiau kiekvieną minutę rizikavo savo gyvybėmis. Likti nuošalyje, kai žmonės kovojo už laisvę, jaunuoliai negalėjo.
Prasidėjus įvykiams Maidane jauna mergina suprato, jog visi čia per šaltas ilgas žiemos naktis ir įtemptas dienas budintis žmonės yra ypatingi. Jie metė savo darbus, šiltus namus, saugumą, paliko namuose artimuosius ir kovojo už savo laisvę. Vos atėjusi į Maidano aikštę, Donata suprato ką turi daryti. Mergina gavo tris didžiulius puodus, savo namuose virė barščius, košes, saldžią arbatą ir kartu su draugėmis vežiodavo laisvės gynėjams. Iš jos namų kasdien iškeliaudavo penki šeši didžiuliai puodai karšto maisto, kuriuos Donata nesaugiomis Kijevo gatvėmis vežė sukilėliams pati pasipuošusi lietuviška trispalve.
Vsevolodui užteko vos vienos karštos žinutės ir jis, sugrįžęs iš Baltarusijos į Kijevą, tuoj pat ėmėsi burti lietuvius. Maidane lietuvių vyrų rankos statė palapinę, kurioje jie budėjo pamainomis. Ši palapinė – Maidano lietuvių namai. Virš jos išdidžiai plėvesuoja Trispalvė. Čia simbolinė mūsų šalies ambasada.
Lietuvos ambasadorius Ukrainoje pasakojo, kaip lietuviai aukojasi vardan teisybės Ukrainoje. Jie rizikuoja ne tik prarasti darbą, bet ir asmeniniu saugumu ir net gyvybe. Vieni, kaip Donata verda maistą, kiti – kaip Vsevolodas rūpinasi, kad Maidano žmonės turėtų kur sušilti ir pailsėti, treti po darbo naktimis, čia pat Maidano aikštėje gydo sužeistuosius.
„Metų lietuviai svetur“ – tai simbolinis apdovanojimas visiems už laisvę kovojantiems Ukrainos lietuviams. Jaunuolius pasveikino ir „Lietuvos garbės“ statulėlę įteikė Lietuvos prezidentė. Svečiai iš Ukrainos taip pat gavo specialaus prezidentinio medaus ir saldainių.
Antroji „Metų vilties" statulėlė įteikta 17-metei Justynai Avgul.
Nepaisant jauno amžiaus Justyna Avgul aukojasi dėl senjorų. Vedina pareigos ir pagarbos senatvei ji slaugo onkologinėmis ligomis sergančius senolius. Jos neeiliniu pasiaukojimu žavisi net aukščiausi bažnyčios hierarchai.
Atrodytų, kam jaunam žmogui, kai aplinkui tiek įdomios veiklos, keliauti pas nepagydomus ligonius į Mykolo Sapočkos hospisą? Į vietą, kurioje sunkios ligos sukaustyti žmonės gali oriai, prižiūrint specialistams, išeiti iš gyvenimo, nes dažniausiai paskutinės jų dienos būna ypač skausmingos. Čia apsistoja žmonės, kuriuos nebelikus vilties pagyti ligoninės paleidžia namo. Tačiau dažnai namai būna ne ta vieta, kur sunkiai sergantis ligonis gali gauti viską, ko jam reikia.
Išgirdusi apie dukros norą padėti tokiems žmonėms didžiausias nerimas teko Justynos mamai Liucijai.
Sunku iki galo suprasti, kiek gali būti gera tokio jauno žmogaus širdis. Negana to Justyna prisijungti prie tokios savanorystės skatina ir savo drauges drauges.
Lankyti vaikus, padėti nepasiturintiems – viena, tačiau kiekvieną dieną matyti ir jausti ką reiškia mirtis – visai kas kita. Ji kaip angelas. Tokie žodžiai sklinda iš lūpų, kuriems šiuo metu tenka patirti nemenkas kančias.
Jautrios sielos merginai „Lietuvos garbės“ statulėlę įteikė brolis Julius. Specialią dovaną – kelionę į Romą – Justynai įteikė hospiso steigėja lenkė vienuolė Michaela Rak.
„Metų pareigos" statulėlė įteikta Didžiojoje Britanijoje gyvenančiam Mantui Narbutui. M.Narbutas nedvejodamas puolė gelbėti užpultą žmogų. Paaiškėjo, kad lietuvis padėjo civiliais rūbais vilkinčiam britų policininkui sulaikyti jį puolusį žinomą nusikaltėlį. Vietiniai įsitikinę – tai neeilinis įvykis. Nes pamatę nusikaltimą anglai skambina policijai ir patys nepuola į muštynių vidurį. Kitaip nei anglai, lietuvis Mantas lemiamą akimirką nesudvejojo. Įnirtingų grumtynių metu jis pamatė, jog nusikaltėlio rankose buvo švirkštas, kuriuo jis taikėsi į kaklą.
30-metis M.Narbutas gyvena Anglijoje, Bostono miestelyje. Lietuvoje jis yra baigęs aukštąjį mokslą, įgijęs informatiko specialybę. Nors specialybė ir perspektyvi, tačiau likimas Mantui nebuvo palankus. Vaikino akys ėmė greitai silpti, ir po kiek laiko dirbti su kompiuteriu jis nebegalėjo. Mantas nutarė laimės ieškoti svetur. Šiuo metu Bostono mieste jis dirba kepyklų picoms ekspertu.
Mantas nėra nei bokso čempionas, nei imtynių prizininkas, kovinius filmus primenantį drąsų jo poelgį nulėmė stipraus charakterio savybės. Širdies draugė Viktorija atvira – jai jis kaip uola. Lemtingą dieną, po kurios Mantui plos šimtai Anglijos policininkų, Mantas ėjo aplankyti tame pačiame miestelyje gyvenančio brolio. Netoli namų jis pamatė besigrumiančius vyrus. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo policininkas ir žinomas vietos nusikaltėlis. Puolęs padėti lietuvis negalėjo net įtarti, jog netrukus nusikaltėlio rankose atsiras švirkštas. Net ir rizikuodamas lietuvis padėti neatsisakė. Sunku pasakyti, kuo būtų pasibaigusios grumtynės, jei ne Manto pagalba. Nusikaltėlis dar bandė sprukti, tačiau rajoną jau buvo apsupę net šeši policijos ekipažai. Didžiosios Britanijos Bostono miestelyje lietuvis tapo legenda. Specialiai surengtame policijos padėkos vakare, Mantui buvo įteiktas padėkos diplomas, jam plojo šimtai policininkų. Iškilmingą vakarą „Lietuvos garbės“ statulėlę Mantui įteikė folkloro dainininkė Veronika Povilionienė. Vaikinui nemokamą akių korekcijos operaciją dovanojo gydytojas oftalmologas Algimantas Gutauskas. Susirinkusius į gražią šventę svečius ir laureatus pasveikino Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius, o buvusio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus sveikinimą perskaitė Renata Šakalytė. „Metų drąsos vaikai“ – sesutės 11-metė Emanuelė, 9-metė Viktorija ir jų draugė 10-metė Laura pelnė dar vieną „Lietuvos garbės“ statulėlę. Mergaitės, kurios nuo agresyvaus šuns drąsiai stojo ginti mažojo brolio – šešiamečio Bernardo. Nukentėjusios pačios jos apsaugojo berniuką nuo didelių sužalojimų.
Prisimindami įvykį vaikai ir dabar dar vos sulaiko ašaras. Juos iki šiol kankina baimė. Išsigandusiems tėvams mergaites teko vesti pas psichologą, o mažasis Bernardas vos užsiminus apie įvykį nutyla. Sesučių tėvai Zenonas ir Rasa su jauduliu prisimena tai, kas nutiko jų vaikams. Nelaimė nutiko jiems grįžtant iš visai šalia esančios mokyklos vasaros stovyklos.
Vaikai lankė Lentvario mokyklos vasaros stovyklą ir pasibaigus dienos pramogoms keturiese žingsniavo namo. Priėjus gatvės galą netikėtai prieš vaikus iš už krūmų iššoko šuo. Pamatę šunį vaikai sustojo į ratą, tačiau mažasis Bernardas nesuspėjo. Šuo šoko ant Bernardo ir berniuko galva atsidūrė agresyvaus gyvūno nasruose. Visos trys mergaitės nė per žingsnį neatsitraukė nuo puolančio šuns ir bandė riksmais nuvyti jį nuo įkliuvusio Bernardo. Vos tik šuo atsitraukė nuo berniuko, mažametės mergaitės savo vaikiškais kūnais apstojo Bernardą ratu. Jeigu mergaitės būtų pabėgusios, nežinia kuo būtų pasibaigę Bernardui, tačiau joms nebūtų tekę patirti to, kas įvyko netrukus. Kita auka buvo Bernardo sesuo Viktorija, kuri savo brolį gynė gyvūnui atsukusi nugarą, nevaldomas šuo kando būtent ten. Netrukus nukentėjo ir kita sesuo – Emanuelė. Kai šuo kėsinosi į sesučių draugę Laurą iš namų galų gale išėjo šeimininkas ir nuvarė agresyvų nevaldomą savo šunį. Drąsias mergaites linksmai pasveikino ir „Lietuvos garbės“ statulėlę įteikė laidų vedėjas humoristas Vitalijus Cololo. Kelionių agentūra drąsuolėms padovanojo kelionę po didžiausius Europos pramogų parkus, o „X Faktoriaus“ finalininkai Žygis Gečas ir Anžela Adamovič – įspūdingą dainą.
„Metų gelbėtojos“ – panevėžietės Danguolė Kundelienė ir Giedrė Pilkauskienė. Šios drąsios moterys nepabūgo plikomis rankomis užgesinti gaisro benzino kolonėlėje ir taip išgelbėjo visą kvartalą nuo didelės nelaimės. Apsaugos kameroje filmuoti kadrai – benzino kolonėlėje atvira ugnimi liepsnoja automobilis. Visai šalia – judri gatvė, gyvenamieji namai, biurai, parduotuvės. Eilinę darbo dieną benzino kolonėlės vadovė Danguolė ir jos pavaduotoja Giedrė lauke kabino vėliavas. Tuo metu degalus kolonėlėje pildėsi keli automobiliai. Dar vienas automobilis atvažiavo prisipildyti dujų. Po kelių minučių pasimatė pirmieji ugnies liežuviai. Žinodamos, kokia nelaimė gali nutikti, Danguolė ir Giedrė nesudvejojo, tačiau pradėjusio liepsnoti automobilio savininkas elgėsi kitaip. Vyras sutriko ir pabėgo. „Metų gelbėtojoms“ garbės statulėlę įteikė astrologas Naglis Šulija. Paslaptingą prizą drąsioms moterims pažadėjo lenktynininkas Benediktas Vanagas. „Metų kaimyne“ išrinkta bibliotekininkė iš Obelių seniūnijos Antanašės miestelio Ritė Gernienė. Moteris savo noru, savo namuose priglaudė norėtą panaikinti visą kaimo biblioteką ir taip išsaugojo kultūros židinį savo kaimynams. Lietuvos bibliotekininkų sąjungos vadovybės tvirtinimu, tai vienintelė Lietuvoje bibliotekininkė, kuri dirbo neišeidama iš namų.
R.Gernienę galima vadinti šių laikų knygneše. Moteris mažame Obelių seniūnijos Antanašės miestelyje neįtikėtinu būdu išsaugojo šį aukso vertės krovinį.
Prieš 14 metų pardavus šį dvarą, Antanašės miestelis neteko ne tik medicinos punkto, bet ir kultūros židinio, kuris buvo miestelio širdis. Biblioteką buvo nuspręsta uždaryti. Bibliotekininkė Ritė su tuo susitaikyti negalėjo. Net 6000 knygų įvairiausiais būdais keliavo į Ritės namus. Tiksliau į mažą kambarėlį, kuriame šis neįkainojamas lobis bus saugomas net 13 metų. Miestelyje yra šeši šimtai gyventojų, iš jų maždaug pusė – bibliotekos lankytojai. Moters namai niekada nebuvo tušti – per dieną čia apsilankydavo apie 20 žmonių. Vos prieš metus gavus struktūrinių fondų paramą biblioteka iš Ritės namų pagaliau buvo perkelta į bendruomenės namus. Knygos šios moters dėka, vėl guli ten kur ir joms priklauso. Biblioteką išsaugojusią moterį pasveikino grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas. „Metų pasiekimas“ – unikalios kardiochirurgų ir kardiologų Ritos Sudikienės, Virgilijaus Taručio, Gintaro Kalinausko ir Kęstučio Ručinsko operacijos. „Retai galime pasigirti, jog kažką pasaulyje padarome patys pirmi. O šį rudenį tai įvyko, ir šiandien galime drąsiai pasakyti – mes pirmi“, – Lietuvos medikų pasiekimais džiaugėsi A.Kudabienė. Po ilgus metus trukusio kruopštaus pasiruošimo ir mokymosi pasaulio medicinos agentūrų sprendimu buvo pasirinkta būtent Lietuvos gydytojų komanda tam, kad pirmoji unikali širdies operacija būtų atlikta Lietuvoje. Šiandien jau apie 20 pacientų gali ištarti „ačiū“ už padovanotą antrą gyvenimą. Praėjusį rudenį pirmoji operacija atlikta 61-erių metų pacientui. Po patirto infarkto jam pirmą kartą pasaulyje operuota širdis neatveriant krūtinės ląstos ir nestabdant pačios širdies. Pacientas sveikas ir džiaugiasi gyvenimu. Lietuvos kardiochirurgai stiprūs ir vaikų kardiochirurgijos srityje. Mažajai Monikai pirmoji širdies operacija buvo atlikta kai jai buvo vos 2 mėnesiai. Dabar jos širdelė operuota keturis kartus. Tai viena iš sudėtingiausių operacijų Lietuvos kardiochirurgijos istorijoje. Kai Monikos motina Edita laukėsi antrosios atžalos, moteris kartu su vyru nutarė: jei gims mergaitė ją pavadins gydytojos vardu – Rita. Savo kolegas „Lietuvos garbės“ statulėle apdovanojo medicinos profesorius Vytautas Sirvydis. „Norėčiau jus vadinti savo mokiniais, tačiau tiksliau būtų pavadinti savo kolegomis, darančiais didžius darbus“, – sakė širdies chirurgas V.Sirvydis. Už viso gyvenimo nuopelnus „Lietuvos garbės“ statulėlę profesoriui V.Sirvydžiui įteikė mažosios pacientės Rita ir Monika. Netikėtą staigmeną pateikė stilistas Kęstas Rimdžius, padovanojęs medikams vardinius baltus chalatus. Renginį vainikavo operos solistų Nomedos Kazlaus ir Rafailo Karpio pasirodymas.
