Sunki depresija ir pusė metų vėžininkų palatoje. Visa tai G.Balandytė patyrė po skyrybų.
„Mano pirmasis gyvenimas sugriuvo, – sunkiai atsidūsta aktorė, prisimindama ketverius metus trukusią santuoką su R.Vabalu. – Po skyrybų gaudavau daug pasiūlymų filmuotis, tačiau neturėjau sveikatos. Ligoninėje vaikščiodavau tik ramstydamasi į sienas. Aštuonerius metus buvau iškritusi iš darbo.”
Vėliau jos gyvenime atsirado kitas vyras – inžinierius Andrius Čygas.
LRT televizijos laidoje „Gyvenimas” G.Balandytė prisipažino po skyrybų ilgus metus maniusi, kad buvo palikta. Tačiau po R.Vabalo mirties aktorė sužinojo, kad buvęs sutuoktinis manė, jog tai ji jį paliko.
Ligos, skurdas ir bandymas pragyventi naktimis siuvant džinsus. Visa tai lydėjo aktorę į šlovę. Apie G.Balandytės gyvenimą rašo „Lietuvos ryto" žurnalas „TV antena".
Meilė atėjo pamažu
„Jis iš visų pažįstamų rodė man mažiausiai dėmesio, – apie dabartinį savo vyrą pasakojo G.Balandytė. – Kadangi pirmadieniais būdavau laisva, tomis dienomis nueidavome į kiną. Tuo mūsų santykiai ir apsiribojo.
Na, dar pasikalbėdavome telefonu. Ir taip ketverius metus. Tačiau aš pajutau, kad su juo labai saugu. Taip po truputį ir užgimė jausmai.”
Gražina juokėsi, kad su vyru yra visiškos priešingybės – niekada nežiūri tų pačių laidų per televiziją, net maistą mėgsta skirtingą. Ji gulasi vėlai, jis – anksti. Keliasi irgi skirtingu metu.
Padegė laikraštį
G.Balandytė prisiminė, kad gludinti aštrius kampus su dabartiniu sutuoktiniu buvo nelengva.
„Kelis kartus norėjau jį užmušti. Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Taip buvo ir su mūsų santykiais.
Mane gali išvesti iš ktopicybės įkyri smulkmena. Pavyzdžiui, šaukšteliu garsiai maišoma arbata. Visą gyvenimą prašau jo taip nedaryti, tačiau veltui, – nusišypsojo aktorė. – Kai Andrius grįždavo iš darbo pietų, stengdavausi gražiai pasipuošti, tačiau jis to nepastebėdavo – prie stalo įkniubdavo į laikraštį.
Kartą neapsikentusi vietoj šaukšto padėjau kiaurasamtį. Jis sėmė juo sultinį, o šis ištekėjo ant laikraščio.
Andrius suprato, ką norėjau pasakyti, ir laikraštį padėjo į šalį. Tačiau kitą dieną – vėl tas pats. Tuomet pripuolusi laikraštį padegiau. Nuo to karto vyras prie stalo nebeskaito.”
Naktimis siūdavo džinsus
G.Balandytė prisiminė laikus, kai sunkiai sudurdavo galą su galu. Pinigų trūkdavo nuolat. Gavusi skurdžią algą atiduodavo skolas ir vėl skolindavosi.
„Tuomet mes, trys aktoriai, ėmėme naktimis siūti džinsus. Vyrui apie tai neužsiminiau. Sakydavau, kad filmuojuosi televizijoje. O iš tiesų pasiimdavau savo siuvamąją ir eidavau į netoliese esančią artelę”, – sunkius laikus prisiminė aktorė.
Motina lydėjo visur
G.Balandytė pasakojo ir apie artimus ryšius su savo motina. Per spektaklius, kuriuose aktorė vaidindavo, geriausia vieta būdavo skiriama jos motinai.
Aktorė filmuotis vykdavo tik su sąlyga, kad ją galės lydėti motina. „Žinojau – jeigu ne aš, ji niekur neišvyks ir nieko nepamatys, – prisiminė G.Balandytė. – Kai mama gulėjo mirties patale, budėjau prie jos. Ji labai sunkiai paliko šį pasaulį.
Gydytojas man pasakė: ji negali mirti, kol jūs esate palatoje. Kai išėjau, motina numirė per penkias minutes.”
Sunkiai motinos netektį išgyvenusiai aktorei netrukus teko dar vienas likimo smūgis – ji patyrė insultą ir turėjo iš naujo mokytis kalbėti. Tačiau moteris yra įsitikinusi, kad visi išgyvenimai reikalingi.
„Aš moku džiaugtis kiekviena gyvenimo sekunde. Žinoma, mus lydi kančia ir skausmas, tačiau į priekį veda tikėjimas, kad rytoj bus geriau”, – dėstė aktorė.
Gimė dvarininkų šeimoje
G.Balandytė gimė Tučių kaime (Mažeikių r.) dvarininkų šeimoje. Ji turėjo penkeriais metais vyresnį brolį Algį. Su samdiniais jie elgėsi gražiai. Todėl sovietams okupavus Lietuvą, buvę samdiniai šeimai padėjo išvengti Sibiro.
„Bijodami represijų pasitraukėme į Klaipėdą. Nors visi buvę samdiniai tai žinojo, nė vienas mūsų neįskundė”, – pasakojo aktorė.
Negalėdavo atsiginti vaikinų
G.Balandytė visuomet išsiskyrė ypatingu grožiu. Todėl vyrų dėmesio jai niekada netrūko.
„Tai kėlė didelį galvosopį mano tėvams, – juokėsi aktorė. – Mokyklos laikais mama man iš kišenių traukdavo berniukų meilės laiškelius. Nors traukdavau vaikinų dėmesį, į šokius eidavau retai. Ir tik tuomet, jei lydėdavo mama”, – atskleidė G.Balandytė.
Aplinkiniai kalbėjo, kad jokia kita profesija jai nebūtų taip tikusi, kaip aktorystė. Juolab kad Gražina teatro scenoje vaidino nuo penkerių metų.
Baigė medicinos studijas
Baigusi mokyklą Gražina pasirinko medicinos studijas, o jas įveikusi metus dirbo chirurgijos skyriaus sesele. Nors puikiai sekėsi, meilė teatrui buvo stipresnė.
„Buvau susižadėjusi su rašytoju ir dramaturgu Kaziu Saja. Tai jis įkalbėjo mane pradėti vaidinti Kauno teatre. Esą vėliau būsiu pakviesta į Vilnių”, – prisiminė aktorė.
Kaune Gražina greitai susidraugavo su kitomis aktorėmis.
„Grimo kambaryje vyraudavo puiki atmosfera. Jame augo mūsų vaikai. Mes kalbėdavomės apie viską”, – šypsojosi aktorė.
Prizas – už laukimą?
Birželio 27 d. 77-ąjį gimtadienį švęsianti G.Balandytė teatre yra sukūrusi per 80 vaidmenų, kine ir televizijoje – maždaug 20.
Pernai po dešimties metų pertraukos aktorė su trenksmu grįžo į Nacionalinio Kauno dramos teatro sceną, kur pjesėje „Mūsų brangioji Pamela” atlieka pagrindinį vaidmenį.
„Kai gerai vaidini, nusivalęs grimą pamatai, kad raukšlių mažiau”, – šypsojosi G.Balandytė.
Šiemet aktorė pelnė Auksinę gervę už viso gyvenimo nuopelnus kinui.
„Mano darbai yra kuklūs. Manau, šis elegantiškas paukštis į mano rankas atskrido už laukimą. Dirbdama kine ir teatre aš išmokau laukti”, – sakė aktorė, atsiimdama apdovanojimą.
G.Balandytė taip pat yra apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Auksiniu scenos kryžiumi.
Parengė Vykintė Budrytė
