Vl. Musvydaitė sako, kad kiekviena pažintis su sporto šakomis ir jos atstovais buvo neįkainojama patirtis. „Atsimenu, kai Latvijoje nusileidau bobslėjaus trasa, sakiau, kad jau supratau savo ribas ir nieko baisesnio nebegalėčiau patirti. Bet ne veltui sakoma, kad neperšokus per duobę nereikia sakyti „Op!“ Paskui man teko ir žirgu joti, ir automobilių ralyje dalyvauti. Tada ir supratau, kad niekada negali žinoti, kas tavęs laukia ateityje“, – pasakoja žurnalistė.
Labiausiai jai įsiminė laida, kurioje buvo užfiksuotos jos ir lenktynininko Vytauto Švedo pasiruošimo ir dalyvavimo Tarptautiniame žurnalistų ralyje akimirkos. „Tai buvo pirmoji mano išbandyta sporto šaka, po kurios treniruočių skaudėjo ne tik visus raumenis, visą kūną, bet ir buvo labai sunku emociškai. Nuo šiol galiu sakyti, kad labai gerbiu lenktynininkus, nes jau pati žinau kokia tai yra alinanti, fizinio ir psichologinio pasirengimo reikalaujanti sporto šaka“, – savo patirtį lenktynėse prisimena Vl. Musvydaitė.
Daugiausia juoko „Sportuok su mumis“ laidoje skambėjo, kai ji mokėsi važiuoti su profesionaliu lenktynininko Tomo Vaitkaus dviračiu. Kartu dvirates transporto priemones išbandęs automobilių lenktynininkas Dakaro ralio dalyvis Benediktas Vanagas tąkart prisipažino, kad vairuoti automobilį jam yra lengviau. „Mūsų nuotykiai filmavimo aikštelėje prasidėjo dar tada, kai vilkdamiesi dviratininkų aprangą supainiojome, ką po ko reikia vilktis. Atrodytų paprasta, bet sunkiausia buvo pritvirtinti batus prie pedalų ir vėl juos atpalaiduoti. Šioje treniruotėje mus su Benediktu gelbėjo tik juokas ir gera nuotaika“, – prisimena žurnalistė.
Keisčiausia Vl. Musvydaitei buvo mokytis čiuožti su riedslidėmis. Žiemą išbandžiusi beveik visas įmanomas sporto šakas, vasarą žurnalistė bandė pritaikyti įgūdžius, tačiau tai nebuvo labai paprasta. Jos laidos viešniai dainininkei Astai Pilypaitei teko pajusti ir asfalto kietumą.
Sekmadienį „Sportuok su mumis“ žiūrovams parodysime epizodus, kurie nepateko į ketvirtojo sezono laidas. Čia bus ir juoko, ir pykčių, ir kuriozinių situacijų!“ – žada šypsodamasi Vl. Musvydaitė.
