Intelektinio žaidimo „Auksinis protas“ (LRT televizija) sumanytojų sprendimas į kūrybinę komandą įtraukti ir J.Radzevičių papiktino kai kuriuos žiūrovus, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
J.Radzevičiaus, kuris būdamas neblaivus liepos 4-ąją suvažinėjo žmogų, balsas skamba už kadro – jis pristato žaidimo dalyvius. Be to, kuria klausimus ir padeda montuoti laidą.
„Kol žmogus nenuteistas – jis nekaltas, – teigė laidos prodiuseris ir vienas vedėjų A.Valinskas, Vilniaus universitete įgijęs teisininko išsilavinimą. – Skaičiau kelis pasipiktinimo laiškus, kuriuos gavo LRT tarybos nariai pasirodžius pirmai laidai.
Yra susibūrusi tokių linčiuotojų komanda, kuri skuba jį nuteisti ir įkalinti. Tačiau jie net nėra matę laidos, nes rašo, kad Jonas ją veda. Tai rodo tų žmonių moralinį supuvimą.“
– Kodėl į laidos kūrybinę komandą pasikvietėte J.Radzevičių? – paklausiau A.Valinsko.
– Dar iki to nelemto įvykio buvome sutarę, kad jis dirbs šioje laidoje. Jis mūsų komandoje yra dirbęs ir anksčiau. Ir tai darė puikiai.
Turiu galvoje ne tik jo vestą „Žodžių mūšį“. Kitose laidose jis dirbo redaktoriumi, kurdavo klausimus. Jonas yra profesionalas.
Tai, kas atsitiko liepos 4-ąją, – didžiulė nelaimė ir nukentėjusiojo, ir Jono šeimai, ir jam pačiam. Tačiau gyvenimas nesustoja.
Ar visus asmenis, kurie laukia teismo nuosprendžio, reikia atleisti iš darbo ir priskirti valstybei juos išlaikyti?
Tokie visada teisių ir visus teisiančių veikėjų siūlymai ne tik pažeidžia žmogaus teises, bet ir nėra racionalūs ekonominiu požiūriu.
– Ar LRT vadovai sutiko, kad J.Radzevičius dirbtų laidoje?
– Be jokios abejonės. Aš kaip prodiuseris informavau LRT vadovybę, kad laidoje skambės ir Jono balsas. Nebuvo jokių moralinių priekaištų.
Beje, Jono balsas skamba ir kitose televizijose – jis yra įgarsinęs daugybę reklamų. Ar visos televizijos ir radijo stotys turėtų nutraukti jų transliavimą?
Gal tie linčiuotojai nori, kad J.Radzevičiaus pavardė būtų išbraukta iš laidos titrų? Bet tai būtų įstatymo pažeidimas. Jei Jonas yra sukūręs laidai klausimų, tai jo autorinis darbas ir mes privalome jį įrašyti tarp laidos kūrėjų.
Kai kūriau laidą „Šeši nuliai – milijonas“, klausimus rengė du žmonės, nuteisti iki gyvos galvos ir kalintys gretimose kamerose. Mes net ir jų pavardes tuomet įrašėme į titrus.
– Nesibaiminate, kad visuomenė pasmerks?
– Magistrantūroje rašiau baigiamąjį darbą tema „Bausmių rūšys“. Galiu pasakyti, kad mėtytis kaltinimais viešojoje erdvėje ir rašinėti tokius laiškus yra ir neetiška, ir neteisėta.
Gal tuomet reikėtų uždrausti visas krepšinio rungtynes, kuriuose žaidžia teisti broliai Lavrinovičiai?
Jei Jonas padarė nusikaltimą, jį turi teisti teismas. Tik teismas gali spręsti, kokią bausmę skirti. Net jeigu gaus laisvės atėmimo bausmę, jis vis tiek galės ir turės dirbti.
– Neatsisakysite J.Radzevičiaus pagalbos kuriant laidą, net jei jis bus įkalintas?
– Žinoma, ne. Tai mano principinis sprendimas. Tegul tie skundų rašytojai ir linčiuotojai pagalvoja apie jo šeimą ir penkis vaikus. Jeigu tik jis norės ir galės dirbti savo darbą, aš visuomet jam ištiesiu pagalbos ranką.
Visi tie griežtieji teisėjai pirmiausia tegul pasižiūri į veidrodį ir pagalvoja, kodėl jie tokie pikti.
Jonas sunkiai laukia teismo sprendimo. Jis jau yra nuteisęs save gyventi su milžiniška kaltės našta, su didžiuliu akmeniu, kuris slėgs visą likusį gyvenimą.
Suprantu tai, nes gerai pažįstu Joną ne kaip šmaikštų renginių vedėją, o kaip jautrų žmogų, vyrą ir šeimos tėvą. Galiu apie jį spręsti ir iš to, kaip bendrauja su nukentėjusiojo artimaisiais.
– Jis su jais bendrauja?
– Jonas apmokėjo žuvusiojo laidotuvių išlaidas ir kiek galėdamas materialiai padeda tai šeimai. Jo išlaidos didelės, o resursai – ne begaliniai.
– Kokia jūsų kaip teisininko ir žmogiškoji pozicija dėl Jono poelgio?
– Mano abi pozicijos sutampa. Kiekvienas teisininkas pasakys: kol nėra įsigalėjusio teismo sprendimo, pagal Konstituciją žmogus yra nekaltas. Aš neteisinu Jono, tik konstatuoju faktą.
Kita vertus, procesas gali užsitęsti, kadangi užtrunka ekspertizė, kuri dabar tiria, kokia buvo ne tik Jono, bet ir nukentėjusiojo būklė.
Argi privalome įsteigti konclagerį, kuriame visi teisiamieji būtų izoliuoti nuo visuomenės?
Žmonės, nihilistiškai vertinantys visuomenės procesus, kurių patys nesupranta, man primena George’o Orwello „Gyvulių ūkio“ personažus.
– Tačiau patvirtinta, kad Jonas vairavo visiškai girtas.
– Dėl šio nusikaltimo nukentėjo ir pats Jonas. Jis prarado darbą televizijoje, jo nebekviečia vesti renginių, nesiūlo kitų darbų.
Ar mes iš jo dar turime atimti batus, butą? Iškeldinti iš namų į atskirą koloniją? Atimti vaikus, jei jis toks jau blogas?
Juk jis ir taip po kaklu nešiojasi savo kaltę, jam lieka sulaukti teismo nuosprendžio.
Manau, Jonas bausmę atliks vyriškai ir neišsisukinėdamas, nes viduje prisipažino padaręs didžiulę klaidą.
– Ar pridėjęs ranką prie širdies galite pasakyti – niekada nesate sėdęs prie vairo neblaivus?
– Per daugelį metų yra tekę ir greitį viršyti, ir vairuoti neprisisegus saugos diržo, ir dar kitokių prasižengimų padaryti.
Lieka tik apgailestauti, kad likimo ranka kirto Jonui. O prasižengimų kelyje padaro daug kas – policininkai, medikai, Seimo nariai.
Keisčiausia, kad Seimo narys, kuris įkliūva prie vairo girtas, iš darbo neatleidžiamas. O štai dėl Jono rašomi pasipiktinimo kupini laiškai, kuriuose reikalaujama uždrausti jam rodytis televizijoje.
Ar prisimenate, kaip kadaise Audrius Butkevičius dirbo Seime, nors jau buvo nuteistas? O Jonas dar net nenuteistas, bet jam jau draudžiama dirbti.
– Paminėjote žodį „likimas“. Tikite juo?
– Ne, bet supratau, kad po šio incidento Jonas, jei nepradėjo juo tikėti, tai bent apie tai pagalvoja. Tačiau labiausiai jis dabar galvoja apie atsakomybę.
– Sakoma, kad likimas dažnai suteikia antrą šansą.
– Manau, kad taip. Pasmerkti lengviausia. O Jonui dabar svarbiausia yra bent jau simbolinis palaikymas ne tik artimiausių žmonių bei šeimos, bet ir tų, kurie nebijo pasakyti: „Už savo nusikaltimą turėsi atsakyti prieš įstatymą ir prieš Dievą.“
Kiekvienam žmogui svarbu, kad kas nors juo tikėtų ir bent morališkai palaikytų.
Kaltinamo aktoriaus neišsižadėjo
Iškart po avarijos J.Radzevičius paliko „Teleloto“ vedėjo darbą.
O štai dėl dviračiu važiavusio menininko Šarūno Surblio žūties kaltinamas aktorius Petras Dimša (76 m.) vis dar vaidina TV serialuose.
Kol tyrėjai narpliojo praėjusių metų liepos 17-ąją įvykusios avarijos aplinkybes, LRT televizija parodė serialo „Rojus Lietuvoj“, kuriame vaidina P.Dimša, paskutinio sezono serijas.
Prieš pat teismo procesą buvo baigtos filmuoti serialo „Giminės po 20 metų“ naujojo sezono dalys. Filme P.Dimša įkūnija vieną pagrindinių herojų – Antano Šepučio brolį Juozą.
Šios serijos netrukus turėtų pasirodyti. Tad nepriklausomai nuo to, kokį nuosprendį paskelbs teismas, žiūrovai ir toliau matys P.Dimšą ekrane.
– Nekilo minčių šio aktoriaus atsisakyti ir pakeisti kitu? – pasiteiravau serialų „Rojus Lietuvoj“ ir „Giminės po 20 metų“ režisieriaus Sauliaus Vosyliaus.
– Buvo nufilmuota labai daug serijų, įdėta daug darbo. Juk negalima taip paprastai imti ir atsisakyti vieno ar kito veikėjo.
Štai gegužės 19-ąją anapilin iškeliavo pagrindinį „Giminių“ herojų Antaną Šeputį įkūnijęs Antanas Šurna. Jeigu dar vieno veikėjo netektume, kas liktų? O ir scenarijus jau buvo parašytas.
Be to, jeigu atsisakytume P.Dimšos paslaugų, tai reikštų, kad be teismo skelbiame jam nuosprendį.
Tos avarijos vertinti nedrįstu, bet ji man atrodo miglota. Jei įvykis būtų aiškus, turbūt jau seniai būtų nustatytas kaltininkas ir sudėlioti visi taškai.
– Pasikalbate apie tą avariją su P.Dimša?
– Vengiu apie tai kalbėti ar klausinėti. Juk matyti, kaip žmogus išgyvena.
– Ar šie išgyvenimai netrukdė vaidinti?
– Darbas nesustojo. Kaip režisierius iš jo reikalavau to, ko ir turėjau reikalauti.
Be to, darbas galbūt padėjo P.Dimšai nuvyti juodas mintis. Tokio amžiaus žmogui tas įvykis atėmė nemažai sveikatos.
