Pardavusi visą savo turėtą nekilnojamąjį turtą bei Andriui po motinos mirties atitekusį butą Rokiškyje, Aldona su sūnėnu įsikūrė sostinėje. Trijų kambarių butas Vilniuje buvo registruotas Andriaus vardu.
Pasak Aldonos, santykiai su sūnėnu buvo šilti ir artimi iki tol, kol Andrius vedė ir išvyko gyventi į užsienį, įgaliojęs tvarkyti jo nekilnojamą turtą žmonos mamą. Netrukus Andriaus uošvienė pranešė, kad ketina butą parduoti. Aldonai pareikalavus jai nupirkti bent vieno kambario butą, atsakymo nesulaukė, o vieną gražią dieną antstolių buvo iškeldinta į gatvę.
„Aš viena visą laiką, nežinau kur man dingti. Nežinau, kodėl jis taip pasielgė, niekaip negaliu suprasti”, - LNK laidoje „24 valandos“ verkdama pasakojo Aldona.
„Todėl, kad su jumis neįmanoma buvo gyventi”, - atkirto Andriaus uošvis Bronius. Pasirodo, šioje istorijoje yra ir kita teisybė.
Pasak Andriaus uošvių, Aldona visaip stengėsi kontroliuoti sūnėno gyvenimą, paskutiniais žodžiais keikė jo būsimą žmoną, drausdavo jam eiti su ja į pasimatymus.
Andriaus bute ji priregistravo ir savo dukrą su vaiku, o sūnėnui nuosavame būste atiteko mažiausias kambarys.
Andriaus uošviai tikina, kad jie Aldonai siūlė nupirkti vieno kambario butą, bet kategoriškai su jais bendrauti atsisakiusi moteris užsibarikadavo sūnėno bute ir juos įsileido tik tada, kai kartu su antstoliais atvykę meistrai norėjo nupjauti durų staktas.
