Ieva į Olandiją atvyko iš karto po mokyklos. Internete surastas darbdavys turkas žadėjo darbą ir didelį uždarbį. Deja, tai buvo tik pažadai. Mergina neuždirbo nė cento ir išleido atsivežtas santaupas. Po to įsidarbino braškių šiltnamyje, vėliau duonos kepykloje.
Kartą lietuvė susipažino su dešimčia metų vyresniu irakiečiu Ali, maisto parduotuvės pardavėju ir vienu iš savininkų. Pora susitikinėdavo naktimis, Ievai buvo nė motais, kad miegoti tekdavo tik po porą valandų, mat į darbą keldavosi 4 valandą ryto. Netrukus Ieva ir Ali apsigyveno kartu.
Prėjus vieneriems metams nuo jų pažinties, Ieva priėmė Islamo tikėjimą. Mergina sakosi, jog šiam žingsniui apsisprendė pati. Ceremonija vyko namie ir iš karto po jos jiedu buvo įšventinti vyru ir žmona. Tiesa, teisiškai jų santuoka dar negalioja. Ievos mama buvo nusiteikusi prieš tokį dukros žingsnį, tačiau 22 metų mergina religijos nesureikšmina. Ji nesimeldžia Alachui ir nedėvi skaros.
Panevėžiečiai Donatas ir Erika susipažino Norvegijoje atvykę skinti braškių. Erika augo verslininkų šeimoje, kuri prieš 11 metų emigravo į Estiją. Būtent ten moteris susilaukė sūnaus nuo norvego, kurio dėka atvyko į Norvegiją. Vėliau lietuvė su sūnaus tėvu išsiskyrė ir pradėjo dirbti braškių laukuose. Ten susipažino su užsidirbti atvykusiu Donatu. Praėjus penkeriems metams, pora yra sukūrusi jau antrąjį verslą. Tiesa, pirmasis patyrė bankrotą. Tačiau lietuviai vis dar nepraranda vilties įsitvirtinti ir prasigyventi iš savo verslo Norvegijoje.
