Kai kurių rūšių banginiai skleidžia sudėtingus žemo dažnio garsus. Jie yra labai stiprūs, dažnai gali siekti beveik 190 decibelų.
Palyginkime – lėktuvo variklis gaudžia 140 decibelų garsu, o 190 decibelų triukšmas iš metalo konstrukcijų gali išplėšti kniedes.
Tad jiems tikrai nekyla sunkumų bendraujant su gentainiais, kurie yra už kelių šimtų kilometrų.
Stiprus garsas gali apsvaiginti auką. Manoma, kad kašalotai medžiodami kalmarus irgi naudoja ultragarsą.
Gyvūnai susikalba skleisdami įvairius garsus. Kai kurių reikšmes mokslininkai jau suprato. Kiti tebėra mįslė. Apie tai pasakojama dokumentiniame filme „Genijai iš prigimties“.
Kaip šikšnosparniai mato tamsoje?
Filme sužinosime, kaip aplinkoje orientuojasi šikšnosparniai.
Jie skleidžia aukšto dažnio garsus, kurie atsimušę į įvairius daiktus skleidžia aidą.
Pagal jį šikšnosparniai ir nustato objektų kontūrus. Todėl šie gyvūnai gali judėti naktį neatsimušdami į daiktus.
Kai kurie drugiai pagal šiuos garsus tiksliai nustato, kur yra juos medžiojantys šikšnosparniai.
Paskutinę akimirką staigiai suglausdami sparnus jie išvengia atakos.
Juostos žiūrovai sužinos, kaip savo melodiją skleidžia cikados. Pasirodo, jų „muzikos instrumentas“ yra po sparnais.
„Lietuvos ryto“ TV, ketvirtadienis 14.05 val. ˙
