Nuo 1964 metų aštuonerius metus rodyto serialo režisierė G.Dauguvietytė, kurią jis ir išgarsino, yra sakiusi, jog serialo populiarumą lėmė gera aktorių vaidyba ir aštrus siužetas. Serialas pasakojo apie paprastą Petraičių šeimą ir jų kasdieninius rūpesčius. Šeimos nariai nuolat atsidurdavo komiškose situacijose.
Įdomiausia, kad valandos trukmės serialas būdavo vaidinamas gyvai. Prisiminimais apie jo kūrimą pasidalino televizijos žurnalistė Nijolė Baužytė, tuometinės LTV Literatūros ir dramos redakcijos darbuotoja.
„Seriale vaidino savi kolegos – televizijoje dirbę režisieriai bei jų asistentai. Jie buvo visi po ranka. Jie susitvarkydavo savo darbus, kad galėtų prisiderinti prie repeticijų ir filmavimų“, – sakė N.Baužytė. Televizijos studijoje buvo įrengtas Petraičių butas su baldais, su tikromis durimis, net su dujine virykle, ant kurios Petraitienė galėjo iš tikrųjų virti.
„Buvo atkurtas vidutinės šeimos su nedidelėmis pajamomis buto interjeras. Daugiausiai žmonių juk tada taip gyveno, tad serialas ir buvo daugumai artimas“, – pasakojo N.Baužytė.
Lygindama su dabartiniais serialais žurnalistė tikino, jog „Petraičių šeima“ buvo kuriama neįsivaizduojamomis sąlygomis. „Serialo ištraukos ne studijoje buvo filmuojamos su 16 mm siaurajuosčio filmavimo kino kamera. Tie siužetai būdavo be garso ir juos reikėdavo įgarsinti, pridėti tinkamą muziką. Vėliau tuos filmuotus siužetus reikėdavo prijungti prie gyvos vaidybos tiesioginio eterio metu“, – kalbėjo televizijos žurnalistė.
Situacijų komedija „Petraičių šeima“ išsivystė iš humoristinių vaidybinių vaizdelių. Pirmoji idėja G.Dauguvietytei gimė komandiruotėje Radviliškyje. „Galina su moterims skirto žurnalo redaktore buvo apgyvendinta viešbutyje „Ramybė“. Ironiška – tas viešbutis buvo šalia Radviliškio traukinių stoties ir tą naktį ramybės moterys tikrai neturėjo. Kiaurą naktį nemiegant iš tokios situacijos joms ir kilo mintis sukurti humoristinį siužetą“, – pasakojo N.Baužytė.
Iš pradžių 1964 metais televizijoje dirbusi G.Dauguvietytė į eterį įterpdavo 10 minučių trukmės vaizdelius. Jie sulaukė nepaprasto pasisekimo. „Kasdieniškos temos buvo artimos žmonėms ir jie buvo tiesiog sužavėti. Žiūrovai pradėjo skambinti, rašyti laiškus į televiziją, prašydami rodyti daugiau tokių situacijų“, – pasakojo tuometinės LTV Lietarūros ir dramos redakcijoje dirbusi N.Baužytė.
Netrukus siužetas buvo prailgintas iki 15 minučių, vėliau iki 20, o galiausiai tapo valandos trukmės serialu. Jis buvo rodomas tiesiogiai kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį. Serialo temos buvo tiesiog gyvenimiškos. Pavyzdžiui, Petraičiai gavo kolektyvinį sodą, bet jame nebuvo nei vandens, nei trąšų, o reikėjo pradėti dirbti. Buvo iškeltas klausimas: kaip gauti mėšlo? Tačiau, pasirodo, jo gauti galima buvo tik per pažintis. Tad netrukus mėšlo gavimas virto didžiausia pasaulio problema, kurią spręsti apsiėmė vienas iš Petraičių šeimos narių. Kita seriale gvildenama tema – kaimynas alkoholikas. Kartą pas Petraičius atlėkė kaimyno žmona, šaukdamasi pagalbos, esą tuoj ją užmuš vyras. Petraičiai, žinoma, padėjo sutramdyti kaimyną, tačiau situacija atsisuko prieš juos – alkoholiko šeima iškvietė policiją ir „gelbėtojus“ Petraičius suėmė.
„Serialo temų idėjos tiesiog tvyrojo gyvenime. Mes ir mūsų kaimynai, kolegos, giminaičiai su tokiomis situacijomis susidurdavome savo namuose. Visiems tai buvo aktualu. Kartais net galėdavai pasinaudoti seriale išgirstais patarimais. Pavyzdžiui, kaip pasistayti geležinį garažą. Tai labai sudėtingas ir komiškas procesas. Juk reikia žinoti kur kreiptis, ką papirkinėti“, – prisiminė N.Baužytė.
G.Dauguvietytė buvo serialo režisierė, bet, pasak N.Baužytės, ji puikiai valdė plunksną, tad rašydavo ir scenarijus, kaip rimtus draminius veikalus.
Kiekvienas žodis turėjo būti išrašytas ant popieriaus, tačiau sovietmečiu tekstus karpydavusiai cenzūrai „Petraičių šeima“ retai kada užkliūdavo. G.Dauguvietytė yra pasakojusi, kad serialas patiko tuometiniam Lietuvos komunistų partijos vadovui Antanui Sniečkui, o kiti valdininkai skubėdavo net iš komandiruočių grįžti anksčiau, kad spėtų pažiūrėti serialą.
Tiesa, kartais pasitaikydavo, kad scenarijų reikėdavo ir perrašyti po paskutinės repeticijos prieš eterį. „Sekmadienio rytais vykdavo generalinė repeticija specialiai televizijos valdžiai. Į ją taip pat subėgdavome ir mes, visi kolegos“, – pasakojo N.Baužytė.
Petro Petraičio vaidmenį atliko režisierius Petras Likša; jo žmoną Konstanciją Petraitienę vaidino Konstancija Bialo-Petraviečienė; Petraičių dukrą Nijolę – Irena Lukoševičienė; Petraičių žentą Saulių – Bronius Talačka; Petraičių šeimos draugą Praną – Pranas Stankevičius; Prano žmona Aldoną – Aldona Vederaitė; ponia Juliją – Julija Adamkevičienė.
