Rusų artistas M.Galkinas – humoristas, parodijuotojas, satyrikas, trumpai tariant – juokdarys. Kaip žinoma iš klasikinės literatūros, juokdarys – visada išskirtinis žmogus: gudrus, pastabus, aštrialiežuvis ir įžūlus. O svarbiausia – protingas. Kad neprarastų galvos ant ešafoto, jis būtinai turi globėją – karalių. M.Galkino atveju – karalienę. Alą Pugačiovą (67 m.).
M.Galkinas turi daugelį gero juokdario savybių, tačiau svarbiausia – išskirtinį protą. Jis matematiniu tikslumu pasveria situaciją, gerai įsimena žmones, frazes, įvykius ir veidus, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“. Jis nepriekaištingo išsilavinimo, nors puikiai šitą faktą slepia nuo daugelio kolegų.
Ir įžūlus. Ne kiekvienas galėtų per festivalio „Slavianskij bazar“ atidarymą Baltarusijos mieste Vitebske, kuriame dalyvavo Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, papasakoti anekdotą, kaip ateina A.Lukašenka su svita į restoraną ir į padavėjo klausimą „Ką valgysite – mėsą ar žuvį?“ atsako: „Mėsą!“ Padavėjas: „O daržovių?“ A.Lukašenka: „O daržovės taip pat bus mėsa?“
Šios savaitės pradžioje pasibaigusiame festivalyje „Slavianskij bazar“ M.Galkinas mielai bendravo su žurnalistais ir daug papasakojo apie save per benefisą. Rusų žurnalistų surinktos informacijos šiupinys leidžia pamatyti po juokdario kauke tikrąjį žmogaus veidą.
– Maksimai, jūsų pokštai kartais gana drąsūs, štai pajuokavote scenoje, žinodamas, kad salėje yra Baltarusijos prezidentas. Ar dažnai jūsų pasirodymus cenzūruoja, į eterį išleidžia apkarpytus?
– Dabar niekas jokių artistų nespaudžia. Yra savicenzūra, kai žmogus galvoja: „Dabar ką nors pasakysiu, vardo neduos!“ Aš vardų neturiu, jei kas, nebus ko atimti.
Televizijoje kitokia cenzūra: kiekvienas bijo dėl savo vietos, kurių galų paleisti nereikalingą pokštą, jeigu dėl jo tave gali atleisti? Aišku, nėra tokios cenzūros, kad Vladimiras Putinas iš aukščiau pasakytų: „Žinote, šiandien jūs apie mane mažiau juokaukite, aš šiandien labai rimtai nusiteikęs!“
– Kaip manote, ar jūsų koncertinį pokštą, kai V.Putinui į lūpas įdėjote frazę: „Brangusis Barackai! Atvykite pas mus į Krymą, pailsėsite, kartu ir pasideginsite saulėje!“, iškirps?
– Nežinau! Neatsakau už tai, ką televizija iškerpa! Kalbu, ką noriu. Kaip sako A.Lukašenka: „Kokia diktatūra? Aš tiesiog darau tai, ką noriu, ir viskas!“ O ką rodo, tai jų asmeninis reikalas. Beje, dabar turėsime puikią galimybę – koncertus transliuoja įvairios šalys, bus galima palyginti, kas ką iškirps.
– Dabartiniai Baltijos šalių lyderiai ne visada nusiteikę draugiškai Rusijos atžvilgiu. Ar jums tai nekelia dvejonių renkantis šalį, kurioje gastroliuosite?
– Praėjusį rudenį Klaipėdoje ir Vilniuje mane priėmė puikiai. Beje, didžiąją dalį žiūrovų – 80 proc. – sudarė lietuviai, aš pokštavau apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, šaipiausi iš jos nuotraukos. Ir nejutau salėje jokios įtampos.
Man atrodo, politinės jėgos naudojasi galimomis nacionalistinėmis nuotaikomis, kad didintų įtampą tarp šalių. O dėl artistų, žiūrovų, koncertų – aš ramiai vaikščioju tose šalyse.
– Kaip vertinate Lietuvos prezidentę? Juk žinoma, kad D.Grybauskaitė laikosi ypač griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu.
– Aš pernelyg mažai žinau apie ją, kaip ir apie politiką Lietuvos atžvilgiu. O jos politika Rusijos atžvilgiu – ji išties laikosi ypač agresyvios pozicijos dėl mūsų valdžios kurso, todėl negali man labai patikti.
Jei kalbėtume apskritai apie moteris valdžioje, ši tendencija man iš esmės patinka. Man atrodo, kad dabar, kai Didžiosios Britanijos premjere tapo Theresa May, kai Hillary Clinton gali tapti JAV vadove, moterys greičiau negu vyrai susitars dėl taikos pasaulyje.
Nepuoselėju vilčių, kad Rusijoje moteris gali tapti prezidente, bet jei prisimintume didžiąsias istorijos gaires, jos susijusios su moterų valdymu. Pavyzdžiui, Jekaterina Didžioji. Man regis, moterims mažiau patinka kariauti, jos greičiau susitaria, ir tai neblogai.
– Ar dažnai įsižeidžia jūsų parodijų objektai? Ar nebijote susigadinti santykių su kolegomis, įsitaisyti priešų?
– Nežinau, ar įsižeidžia.
– O jūs įsižeidžiate, kai parodijuoja jus su A.Pugačiova, kartais ir kandžiai?
– Ne, niekada! Esu labai saviironiškas ir visada smagiai juokiuosi. Prisimenu epizodą iš laidos „Multiasmenybė“, kai Ala vežiojo mane po prekybos centrą vežimėliu. Mes abu taip kvatojomės!
Juokingiausia, kad išvakarėse mes išties šitaip važiavome per prekybos centrą. Tik ji ne vežė mane vežimėlyje, bet pirko daugybę produktų, o aš vos vilkausi, tiesiog gulėjau ant to vežimo. Taigi pokštas turėjo tiesioginį ryšį su tikrove.
Aš visada juokiuosi. Net jei kas nors perlenkia lazdą, bendram parodijos labui aš visada sakau „taip“!
– Esate išsilavinęs ir gerai išauklėtas žmogus. Ar jums neatgrasu koncertuose juokauti apie viešuosius tualetus, vyrų kiaušius, rodyti, kaip tarp kojų įspraudžiamas moliūgas? Nemažai tokių pokštų buvo per jūsų benefisą. Suprantu, kad parodijuojate tikrovę, televizijos programas, visa tai aktualu ir visiems įdomu, bet ar jums pačiam nesunku?
– Man nesunku. Jeigu kalbėtume apie 9-ajame dešimtmetyje buvusį mano supratimą, ką galima kalbėti scenoje ir ko ne, ir dabartinį, jis, be abejo, pakito, išsiplėtė. Ir visuomenė iš esmės pakito.
Esu vakarietiško humoro apologetas ta prasme, kad ten nėra smerkimo. Pas mus nešvankumas tapatinamas su pačia tema: jei pokštauji apie seksą, tai nešvanku. O aš manau, kad nešvanku tada, kai pokštauji apie seksą, bet tai nejuokinga. Išties baisu, kai pajuokavai žemiau juostos, o pokštas nejuokingas ir žiūrovams nejauku.
Be abejo, kai kurie mano pokštai ypač inteligentiškam žiūrovui gali būti per drąsūs, bet aš savęs neprievartauju. Vadinasi, pasikeičiau, na, ką padarysi.
– Jūs žiūrite televizorių ar esate iš tų, kurie daro dešras, bet jų nevalgo?
– Mėgstu žiūrėti televizorių. Patinka „Uralskije pelmeni“ ir „Vakaras su Urgantu“, serialai. Apskritai dažnai žiūriu televizorių, bet labai gerbiu žmones, kurie nežiūri. Tai tvirtos asmenybės, aš taip negaliu.
Kita vertus, gal jie ir silpni. Štai sako: „Zombių dėžė! Veikia neigiamai, daug negatyvios informacijos, transliuoja šališkas politines naujienas, propagandą. O aš jaučiuosi stiprus, kad galiu atsispirti tokiam srautui.“
– Ko trūksta mūsų televizijai?
– Trūko manęs – aš atėjau ir dabar nieko nebetrūksta.
– Ar kreipiate dėmesį į internautų kritiką?
– Tik tai ir kolekcionuoju. O ką dar kolekcionuoti? Pagyras? Kai tave giria, nieko nauja apie save nesužinai, ypač jei esi apie save geros nuomonės. O aš esu geros! O kai koneveikia, tai galima išanalizuoti ir 10 procentų pastabų pasirodys naudingos.
– Sulaukėte daug kritikas, kai A.Pugačiova dėl jūsų šou nusifilmavo nuoga vonioje. Ar manote, kad šios pastabos pateko į tuos 10 procentų?
– Ne tokia nuoga ji ten ir buvo! Viskas pridengta! Ji buvo apsinuoginusi tik iki pečių! Be to, atkreipiu dėmesį, iš viršaus, o ne iš apačios. Kartais įsijungi televizorių, ten tokia pornografija, bet niekas nesmerkia! O Ala sujaudina visą šalį!
– Tai buvo padaryta, kad jus palaikytų?
– Taip. Ir kas čia keisto? Būtų keista, jeigu ji manęs nepalaikytų. O čia – opa!
– Kaip vertinate fotografijų dėjimą į „Instagram“ savireklamos tikslais?
– Man nėra bėdų dėl šio savęs populiarinimo būdo. Juk viskas kinta. Ir tai, kad gali tapti žvaigžde parodęs kokią nors kūno dalį tinkle „Instagram“, – tikrovė.
Kas kita, kad kokia žvaigžde tapai, tokia ir esi. Nepakanka gražiai nusifotografuoti ir pasiviešinti tinkle, reikia dar mokėti dainuoti arba vaidinti scenoje, arba juokinti žmones.
– Per koncertą plojimų audrą sukėlė pokštas „Baltarusija mums padeda! Kiek šveicariško sūrio jūs jau pagaminote! Austrių dar neišmokote auginti, bet „Foie gras“ (žąsų arba ančių kepenėlių paštetas. – Red.) jau pavyksta, duok Dieve!“ O kaip maitinasi jūsų šeima? Gal laikotės kokios nors dietos?
– Kokia gali būti dieta Baltarusijoje, Latvijoje, kai yra čionykštės grietinės, čionykštės duonos! Imi riekę, ant viršaus grietinės, pabarstai druska – gardumėlis! Šiandien su Ala taip ir valgėme! Pomidorai „Jaučio širdis“! Kokia gali būti dieta? Žinau, kad yra žmonių, kurie atsiveža lauknešėlius su išskirtiniu maistu, leidžia tam šitiek pinigų! Kam, kai yra tokios grietinės?
– Pomidorai su grietine – gerai, bet ar su Ala surengiate sau romantiškų vakarienių?
– Žinoma!
– O pusryčių? Beje, kas jūsų šeimoje ruošia pusryčius?
– Šiandien pusryčius ruošė Ala. Paėmė pienišką dešrelę, supjaustė, sumetė į keptuvę ir užpylė kiaušinių plakiniu. Dar paruošė daržovių salotų. Maniau, bus romantiški pusryčiai, bet ji paprasčiausiai suvalgė trečdalį kiaušinienės, likusią baigiau aš.
– Ar gyvenime irgi esate linksmas žmogus? O gal paniuręs, taupote pokštus scenai?
– Ne, aš ir gyvenime linksmas. Na, žinoma, ne visiškas idiotas! Bet visa, kas žmogiška, man nesvetima.
Parengė Milda Augulytė
