Tiesa paprastesnė: visi žmonės mirtingi, o prieš keletą dešimtmečių išgarsėjusios žvaigždės jau sulaukė rizikingo amžiaus. Todėl liūdnų antraščių nemažės ir ateityje.
Paskutiniame metų numeryje „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“ kviečia prisiminti ryškiausias pramogų pasaulio asmenybes, kurių netekome 2016-aisiais.
Dar praėjusį sekmadienį „Žvaigždžių karų“ aktorės Carrie Fisher gerbėjai buvo raminami, kad infarktą patyrusios įžymybės būklė yra stabili. O antradienį ji mirė.
60 metų C.Fisher infarktas ištiko gruodžio 23 dieną lėktuve, baigiantis skrydžiui iš Londono į Los Andželą.
Vienas lėktuve buvęs greitosios pagalbos medikas puolė gaivinti aktorės – atliko dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Orlaiviui nutūpus moteris su prijungtu kvėpavimo aparatu buvo skubiai nuvežta į ligoninę, bet medikams nepavyko jos išgelbėti.
C.Fisher pasaulyje išgarsėjo kaip princesė Lėja 1977–1983 metais sukurtoje „Žvaigždžių karų“ trilogijoje. Aktorė neseniai baigė filmuotis kompanijos „Amazon“ TV serialo „Catastrophe“ trečiame sezone.
C.Fisher dažnai kalbėdavo apie daug metų kankinusią priklausomybę nuo narkotikų ir psichikos sutrikimą – maniakinę depresiją. Ji yra prisipažinusi, kad kokainą vartojo ir per „Žvaigždžių karų“ filmavimą.
Praėjus vos dienai po C.Fisher mirties anapus iškeliavo ir jos motina Debbie Reynolds.
85-uosius einanti Amerikos kino žvaigždė, kurią labiausiai išgarsino vaidmuo klasikiniame 1952-ųjų miuzikle „Dainuojantys lietuje“, patyrė insultą kitą dieną po to, kai mirė jos dukra, taip pat aktorė.
D.Reynolds apie 13 valandą susmuko sūnaus Toddo Fisherio namuose Beverli Hilse ir buvo skubiai nuvežta į ligoninę.
„Ji norėjo būti su Carrie“, – sakė T.Fisheris. D.Reynolds pasijuto blogai atvykusi į sūnaus namus aptarti dukters laidotuvių reikalų.
„Ačiū visiems, kurie džiaugėsi mano mylimos, nuostabios dukters gabumais ir talentu, – antradienį savo paskyroje feisbuke rašė D.Reynolds. – Esu dėkinga už jūsų mintis ir maldas, kurios dabar ją veda į kitą stotelę.“
C.Fisher buvo D.Reynolds ir dainininko Eddie Fisherio dukra.
Viena garsiausių britų dainininko George’o Michaelo dainų „Last Christmas“ buvo apie Kalėdas, bet niekas negalėjo nuspėti, kad jo pasaulis neteks būtent per šią šventę.
Gruodžio 25-ąją popmuzikos atlikėjas buvo rastas savo namuose Anglijos miestelyje Goringe.
Kaip pasakojo dainininko mylimasis Fadi Fawazas, dviejų „Grammy“ apdovanojimų laimėtojas mirė savo lovoje. Ne tik daugiau nei 100 milijonų egzempliorių tiražu parduotais įrašais, bet ir skandalingu gyvenimo būdu garsėjęs G.Michaelas turėjo daugybę problemų dėl narkotikų, prieš ketverius metus sunkiai sirgo plaučių uždegimu ir dėl to beveik mėnesį praleido ligoninėje.
Medikai teigė, kad dainininkas mirė nuo širdies nepakankamumo, nors garsus JAV pramogų pasaulio tinklaraštininkas Bobas Lefsetzas paskelbė iš savo šaltinių muzikos versle sužinotą versiją, jog G.Michaelas nusižudė.
Vos 53-ejų sulaukusio dainininko mirtis aptemdė Kalėdas daugybei gerbėjų – tokio liūdnų žinučių ir užuojautų antplūdžio socialiniai tinklai nematė jau seniai.
Britų dainininko Davido Bowie mirtis sausio 10-ąją sukrėtė visus, ir ne tik todėl, kad šio 69-erių atlikėjo kūryba keitė muzikos pasaulį net kelis dešimtmečius.
Vienas populiariausių visų laikų roko atlikėjų mirė praėjus vos porai dienų po savo gimtadienio ir studijoje įrašyto albumo „Blackstar“ išleidimo.
Negana to, jis jau keliolika metų nebuvo surengęs gastrolių, iki 2013-ųjų net dešimtmetį buvo beveik dingęs iš akiračio ir neleido naujų albumų, o ir sugrįžęs į įrašų studiją nedavė nė vieno interviu.
Tik po jo mirties paaiškėjo, kad D.Bowie nepagydomai sirgo kepenų vėžiu, puikiai žinojo savo neišvengiamą likimą, tačiau vis tiek dirbo kone iki paskutinės akimirkos – likus vos mėnesiui iki mirties Niujorke dalyvavo savo sukurto miuziklo „Lazarus“ premjeroje.
Tik po mirties gerbėjai atrado daugybę užuominų į jo gyvenimo pabaigą tiek albumo „Blackstar“ dainose, tiek paskutiniame vaizdo klipe, kuriame D.Bowie prikaustytas prie ligos patalo.
Net ir po jo mirties atsiranda paslėptų staigmenų – pavyzdžiui, palaikius saulės spinduliuose „Blackstar“ plokštelės voką, ant jo išryškėja žvaigždėtas dangus.
Atrodo, kad milžinišką įtaką popkultūrai padaręs dainininkas buvo menininkas iki paskutinės akimirkos, meistriškai surežisuodamas net savo atsisveikinimo detales.
Popmuzikos genijumi laikytas JAV dainininkas Prince’as gerbėjus stebino daugybę sykių: kai pakeitė sceninį vardą į neištariamą simbolį, kai drausdavo žurnalistams įrašyti savo balsą ir rengdavo netikėtus nemokamus koncertus savo įrašų studijoje ar mažyčiuose klubuose.
Visiškai netikėta buvo ir jo mirtis – balandžio 21-ąją ekstravagantiškasis 57-erių muzikantas užgeso savo namuose Minesotos valstijoje.
Kiek anksčiau dainininkas buvo atsidūręs ligoninėje, kai blogai pasijuto kelionės metu, dėl to jo privačiam lėktuvui netgi teko neplanuotai leistis.
Buvo teigiama, kad Prince’as serga gripu. Po mirties paaiškėjo, kad dainininkas perdozavo nuskausminamųjų, kuriuos, kaip teigia jį pažinoję žmonės, vartojo dėl klubo sąnario skausmų.
Operacijos jis atsisakydavo, net kraujo perpylimo neleido tikėjimas – dainininkas buvo Jehovos liudytojas.
Septynis „Grammy“ apdovanojimus pelniusio, dešimtis hitų sukūrusio Prince’o gedėjo ne tik muzikos pasaulis – užuojautą dėl mirties pareiškė ir JAV Senatas, ir prezidentas Barackas Obama.
Kino pasaulio grandas, lenkų naujosios bangos pradininkas – taip tituluojamas spalio 9-ąją miręs daugybės klasika tapusių filmų autorius lenkų kino režisierius Andrzejus Wajda. Jam buvo 90 metų.
A.Wajda – „Oskaro“ laureatas už gyvenimo nuopelnus, Kanų Auksinės palmės šakelės, Europos kino akademijos, Berlyno, Venecijos kino festivalių prizų laureatas, bet žiūrovai jį pamilo ir vertino ne dėl regalijų.
Lenkijos istorijos skauduliai, žmogaus moralinis apsisprendimas istorinių kataklizmų akivaizdoje, asmenybės prieštaringumas – tai svarbiausios kūrybos temos, prie kurių A.Wajda nuolat grįždavo ir kurių kinematografinis įprasminimas prie ekrano prikausto žiūrovus.
Tarp garsiausių jo filmų – „Kanalas“, „Pelenai ir deimantas“, „Žmogus iš marmuro“, „Žmogus iš geležies“, „Katynė“, „Panelės iš Vilko“, „Viskas parduodama“, „Peizažas po mūšio“, „Pažadėtoji žemė“, „Vestuvės“, „Be nuskausminimo“, „Dantonas“, „Valensa. Vilties žmogus“.
Audringu gyvenimo būdu garsėjusi Holivudo aktorė Zsa Zsa Gabor užgeso prieš pat Kalėdas. Vasario 6-ąją jai būtų sukakę 100 metų.
Daugiau nei 70 filmų vaidinusi aktorė labiau buvo žinoma dėl gyvenimo būdo.
Ji buvo ištekėjusi devynis kartus. Pirmąsyk – būdama 20 metų, o paskutinį – sulaukusi beveik 70-ies. Devintasis sutuoktinis Fredericas von Anhaltas prie žmonos buvo ir jos mirties valandą.
Zsa Zsa Gabor vaidino tokiuose filmuose kaip „Mulen Ružas“ (1952 m.), „Lili“ (1953 m.). 1987-aisiais ji nusifilmavo juostoje „Košmaras Guobų gatvėje III: sapnų kariai“, o 1991-aisiais – „Nuogas ginklas 2 1/2. Baimės kvapas“.
Gruodžio 24-ąją Ispanijoje miręs britų gitaristas Rickas Parfittas buvo ne tik garsiosios roko grupės „Status Quo“, bet ir padūkusio gyvenimo būdo simbolis.
Kartu su vokalistu Franciu Rossi jis muzikavo nuo 1967-ųjų – jie buvo vieninteliai muzikantai, „Status Quo“ be pertraukų groję visą šios grupės karjerą.
2008-aisiais ir Vilniuje viešėjusio kolektyvo gitaristas garsėjo ir ne itin sveiku gyvenimo būdu: vartojo kalnus kokaino, kasdien išgerdavo butelį vyno ir surūkydavo 30 ar daugiau cigarečių.
Muzikantas pirmą pavojaus signalą išgirdo 1997-aisiais – po infarkto jam buvo atlikta širdies kraujagyslių šuntavimo operacija. Medikai liepė mesti rūkyti ir gerti, nes kitaip mirtis gali ištikti bet kurią akimirką.
Infarktą muzikantas patyrė dar tris kartus – 2011, 2014 ir 2016 metais.
Šią vasarą infarktas jį ištiko po koncerto Turkijoje – medikai vėliau atskleidė, kad R.Parfittas patyrė klinikinę mirtį ir buvo gaivinamas defibriliatoriumi. Po šio įvykio R.Parfittas, kuriam 2005-aisiais buvo įtartas ir gerklės vėžys, paskelbė negalėsiantis daugiau gastroliuoti su „Status Quo“.
2008-aisiais su trečia žmona dvynių Tommy ir Lily susilaukęs muzikantas pripažino, kad tikriausiai nespės pamatyti, kaip jie užaugs. Šie žodžiai buvo pranašiški – patyręs peties traumą, gruodžio 23-iąją jis dėl infekcijos buvo paguldytas į ligoninę, o ten kitą dieną mirė nuo kraujo užkrėtimo. R.Parfittui buvo 68-eri.
„Gražiausios prancūzų kino akys užsimerkė amžiams gruodžio 20-ąją“, – taip apie prancūzų aktorės Michele Morgan mirtį pranešė artimieji. Ekrano legenda mirė eidama 97-uosius.
M.Morgan debiutavo 1935-aisiais juostoje „Madmuazelė Mocart“, o visuotinę šlovę jai pelnė režisieriaus Marcelio Carne 1938-ųjų filmas „Ūkų krantinė“. Aktorės partneris šiame filme Jeanas Gabinas kaip tik ir pareiškė, kad jos akys gražiausios prancūzų kine, ir visam laikui prilipdė jai šį epitetą.
M.Morgan ekrane karaliavo 5–7 dešimtmečiais. Daugelis kritikų ją laiko viena geriausių XX amžiaus prancūzų aktorių. Tarp įsimintinų jos filmų – „Pastoralinė simfonija“ (geriausios aktorės prizas pirmajame Kanų kino festivalyje 1946-aisiais) „Paryžiaus Žana“, „Kelias į Marselį“, „Puolęs angelas“, „Marija Antuanetė – Prancūzijos karalienė“, sovietiniais laikais Lietuvos kino teatruose rodytas Rene Clairo filmas „Didieji manevrai“.
Praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio Italijos sekso simbolis Silvana Pampanini sulaukė 90 metų ir sausio 6 dieną mirė Romoje.
S.Pampanini gimė 1925 metų rugsėjo 25-ąją Romoje, baigė Šv.Cecilijos konservatorijos vokalo ir fortepijono klasę. 1946-aisiais ji laimėjo grožio konkursą „Mis Italija“. Tuomet prasidėjo ir jos karjera kine.
Pirmą vaidmenį S.Pampanini sukūrė juostoje „Apokalipsė“ (1947 m.), o išgarsėjo darbu filmuose „Gerai, Neronai“ (O.K. Nerone, 1952 m.), „Prezidentienė“ (1952 m.), „Romos gražuolė“ (1955 m.).
Nuo septintojo dešimtmečio vidurio S.Pampanini atsisakė karjeros kine ir daugiausia filmavosi televizijoje. Ji rūpinosi savo garbaus amžiaus tėvais, su kuriais gyveno iki pat jų mirties. 1983 metais po ilgos pertraukos ji grįžo į didįjį ekraną ir kartu su Albertu Sordi vaidino filme „Taksistas“.
Vasario 4-ąją miręs Maurice’as White’as buvo vienos populiariausių visų laikų JAV grupių „Earth, Wind & Fire“ dainininkas ir kompozitorius.
Popmuziką, soulą, ritmenbliuzą, fanką, džiazą ir disko suderinusi grupė „Earth, Wind & Fire“ susibūrė Čikagoje 1969-aisiais.
Kolektyvas padarė išskirtinę karjerą – jo įrašai parduoti daugiau nei 100 milijonų egzempliorių tiražu, įspūdinga jo muzika įvertinta šešiais „Grammy“ apdovanojimais (dar vieną M.White’as laimėjo atskirai) ir žvaigžde Holivude, Šlovės alėjoje.
Tai pirmas afroamerikiečių kolektyvas, į kurio koncertą prestižinėje Niujorko salėje „Madison Square Garden“ buvo parduoti visi bilietai.
Prezidento Baracko Obamos kvietimu grupė yra koncertavusi ir Baltuosiuose rūmuose. 74-erių M.White’as sirgo Parkinsono liga, dėl kurios dar 1974-aisiais buvo priverstas nutraukti koncertinę veiklą.
Holivudo režisierius, prodiuseris ir komedijos milžinas Garry Marshallas liepos 19-ąją, būdamas 81 metų, mirė palikdamas mums „Laimingas dienas“, „Gražią moterį“ ir daugybę kitų kultinių filmų.
Rašyti vaidybinių filmų scenarijus ir juos režisuoti G.Marshallas pradėjo 9-ajame dešimtmetyje. Galbūt labiausiai jis garsėja tuo, kad pradėjo Julios Roberts karjerą su 10-ojo dešimtmečio hitu „Graži moteris“. Be to, pavertė žvaigžde Anne Hathaway, nufilmavęs ją 2001-ųjų „Princesės dienoraštyje“.
Daugybe talentų apdovanotas G.Marshallas taip pat buvo puikus aktorius – vaidino „Moterų lygoje“ ir keliuose 10-ojo dešimtmečio TV serialuose.
Tris paskutines jo režisuotas komedijas su garsiais aktoriais – „Valentino dieną“, „Naujuosius metus Niujorke“ ir „Motinos dieną“ – kritikai išpeikė, bet paskutinis juokėsi G.Marshallas, nes filmai neblogai uždirbo kino teatruose.
Iš litvakų kilęs kanadiečių rašytojas ir dainininkas Leonardas Cohenas buvo vadinamas vienu geriausių dainų tekstų kūrėjų per pastaruosius penkis dešimtmečius.
Filosofiškai nusiteikęs, specifinio prikimusio balso atlikėjas mėgo vyną ir moteris, bohemišką gyvenimo būdą, tačiau ne vienus metus praleido ir budistų vienuolyne ieškodamas ramybės.
Į sceną po ilgos pertraukos jis grįžo praėjusiame dešimtmetyje, kai netikėtai išsiaiškino, kad buvusi vadybininkė apgaule pasiglemžė kone visas jo gyvenimo santaupas.
Į koncertus veržėsi minios žmonių, L.Cohenas mėgavosi šlove, tačiau šiais metais išleistas albumas „You Want It Darker“ buvo paskutinis – prabėgus vos porai savaičių po jo pasirodymo, lapkričio 7-ąją, dainininkas mirė savo namuose.
Apie mirtį artimieji pranešė tik po laidotuvių. L.Cohenas sirgo vėžiu, mirties dieną susmuko savo namuose ir netrukus mirė miegodamas.
„Jei tu daliji kortas, aš krintu iš žaidimo“, – vienoje paskutinių savo dainų į Dievą kreipėsi atlikėjas, gerai žinodamas, kad laiko jam liko nedaug.
Rusų kilmės amerikiečių aktorius Antonas Jelčinas, žinomas iš vaidmenų filmuose „Žvaigždžių kelias“ ir „Alfa gauja“, birželio 19-ąją žuvo per nelaimingą atsitikimą. Jam buvo 27 metai.
Nelaimė įvyko prie įvažiavimo į aktoriaus namų kiemą Los Andžele, kai jis trumpam išlipo iš savo automobilio. Transporto priemonė ėmė riedėti atbula stačia įvaža ir prispaudė A.Jelčiną prie plytų stulpo ir apsauginės tvoros.
Žiūrovai aktorių įsiminė ir iš Pavlo Čechovo vaidmens dviejose „Žvaigždžių kelio“ dalyse.
Britų aktorius Alanas Rickmanas, labiausiai žinomas iš filmų serijos apie Harį Poterį, mirė nuo vėžio sausio 14-ąją. Jam buvo 69 metai.
A.Rickmanas buvo iš paskutinių britų ekrano ir scenos aristokratų plejados – žavus, didingo stoto, išraiškingo žemo balso. Jis idealiai tiko gotiškų piktadarių, mistinių užsieniečių, ateivių iš seniai pamirštų laikų, rafinuotų antiherojų, įvairiausių pasakų ir maginės fantastikos personažų, taip pat istorinių siaubūnų, tokių kaip rusų Griša Rasputinas, vaidmenims.
Už pagrindinį vaidmenį TV filme „Rasputinas“ A.Rickmanas pelnė Auksinį gaublį ir „Emmy“.
Tarptautinio pripažinimo aktorius sulaukė atlikęs vokiečių teroristo Hanso Gruberio vaidmenį „Kietame riešutėlyje“. Iš viso A.Rickmano filmografijoje – beveik 70 daugiausia antraplanių, bet įsimintinų vaidmenų.
Tarp jų – filmuose „Protas ir jausmai“, „Robinas Hudas – vagių karalius“, „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“, „Dogma“. Jis – ir profesorius Severas Sneipas knygų apie Harį Poterį ekranizacijose.
Prancūzų aktorė Claude Gensac išgarsėjo vaidmenimis komedijose su kultiniu komiku Louis de Funesu. Ji mirė gruodžio 27-ąją būdama 89 metų.
Būsima aktorė vaidybą studijavo Paryžiaus konservatorijoje, o ekrane debiutavo dramatiniais vaidmenimis. Tačiau netrukus susipažino su vienu garsiausių pasaulio kino komikų, aktoriumi ir režisieriumi L.de Funesu, kuris pasiūlė filmuotis visuose savo filmuose, nes, pasak jo, ji neša sėkmę.
Aktorė priėmė pasiūlymą. Vėliau jie nusifilmavo dešimtyje filmų, kurie tapo kino klasika. Tarp garsiausių – „Didysis pasivaikščiojimas“, „Oskaras“, „Užšaldytas“, serija komedijų apie žandarą Liudoviką Kriušo, kriminalinė komedija „Džo“, satyrinė kino komedija „Sparnelis ar šlaunelė“.
Beveik visuose filmuose C.Gensac vaidino L.de Funeso herojaus žmoną arba mylimąją.
Britų aktorius Peteris Vaughanas, dabartiniams žiūrovams geriausiai pažįstamas iš Eimono Targarjeno vaidmens populiariame fantastiniame seriale „Sostų karai“, mirė gruodžio 6-ąją sulaukęs 94 metų.
Karjerą aktorius pradėjo dar 1956-aisiais. Jis vaidino teatre, TV serialuose ir ilgametražiuose filmuose. P.Vaughaną išgarsino komiškas serialas „Avižinė košė“, pasirodęs praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje.
Jis taip pat vaidino Tery Gilliamo filme „Brazilija“, trileryje „Šiaudiniai šunys“, šnipų filme „Nuogas bėglys“ su Franku Sinatra. P.Vaughano kolegos įvairiais laikotarpiais buvo Anthony Hopkinsas, Dustinas Hoffmanas, Ronnie Barkeris.
Britų aktorius Frankas Finlay, nominuotas „Oskarui“ už Jago vaidmenį „Otelo“ ekranizacijoje su Laurence’u Olivier, mirė sausio 30 dieną eidamas 90-uosius.
Dabartiniai žiūrovai jį prisimins iš Romano Polanskio istorinės dramos „Pianistas“, kurioje įkūnijo į koncentracijos stovyklą pasiųsto pagrindinio herojaus tėvą.
Aktorių aštuntajame dešimtmetyje išgarsino filmai apie muškietininkus. Jis vaidino Portą.
Tarp paskutinių F.Finlay darbų buvo vienaragių saugotojo vaidmuo seriale „Merlino nuotykiai“.
Parengė Milda Augulytė ir Ramūnas Zilnys
