Nuo spaudos apžvalgų laidoje „Labas rytas, Lietuva“ iki radijo laidų ir reportažų įvairiomis temomis – 32-ejų moters dienotvarkė užpildyta iki paraščių.
Nuo šiol prie darbų sąrašo prisidėjo dar pora – Živilė veda LRT televizijos 60-mečiui skirtą šou „60 akimirkų“, kuriame kiekvieną šeštadienį skambės muzika ir bus pasakojamos linksmos istorijos apie kanalo kasdienybę.
Be to, savaitgalį nufilmuotas dar vienas naujas projektas – Ž.Kropaitė ves ir naują pokalbių šou „Svarbios detalės“.
Žodis „linksmas“ su Živile siejamas jau ne vieną mėnesį – rudenį TV laidoje „Labas rytas, Lietuva“ perskaičiusi žinutę apie ėjimo atbulomis rekordą ji prapliupo nevaldomu juoku.
Šis įrašas tapo interneto sensacija ir, pripažįsta pati Živilė, savotiška jos vizitine kortele. Apie juoką, darbo eteryje kasdienybę ir jai tekusį naują iššūkį Ž.Kropaitė pasakojo „Lietuvos rytui“.
– LRT dirbate jau aštuonerius metus, tačiau pirmą sykį sulaukėte pasiūlymo vesti pramoginę TV laidą. Ar jis buvo netikėtas?
– Nebuvo visai netikėta – po to juokingo nuotykio eteryje padaugėjo prodiuserių skambučių ir įvairių pasiūlymų.
Be to, teko vesti Lietuvos radijo 90-mečio koncerto transliaciją, po jo irgi išgirsdavau komentarų, kad vertėtų ką nors rimčiau pabandyti televizijoje.
– Kaip šios laidos dar nemačiusiems nupasakotumėte, apie ką ji?
– Pirmiausia tai pramoga. Rimtų laidų apie televizijos sukaktis eteryje yra buvę, o nevulgarių pramogų niekada nebus per daug.
Iš esmės tai – muzikinis šou su pokalbiais, kurie nebūtinai yra rimti. Linksmai, neįpareigojamai prisimename dalykus, kurie nutiko per šiuos 60 metų, rodome daug archyvinės medžiagos.
Tai projektas, apie kurį visi turi nuomonę, jis svarbus televizijai. Man tai – didelė atsakomybė, džiaugsmas ir galimybė mokytis, nes dauguma pašnekovų – TV pasaulio žmonės, kurie apie eterį išmano daugiau nei aš.
– Sakoma, kad gali dešimtmečius dirbti radijuje, tačiau kai atsirandi ekrane, dėmesio padaugėja dešimteriopai. Pajutote tai?
– Tikrai taip. Nesitikėjau, kad tas skirtumas toks ryškus. Pasirodyk televizoriuje – kaimynai ir močiutės draugės iškart pradeda labiau gerbti. (Juokiasi.)
Po to lemto ar nelemto juoko epizodo eteryje pradėjo kviesti į įvairias TV laidas, tai irgi padidino susidomėjimą. Nežinau, gerai tai ar blogai, tai tiesiog keista.
– Darbas televizijoje jums – ambicija, svajonė ar nuotykis?
– Jei atvirai, į televiziją niekada nesiveržiau, man atrodė, kad labai sudėtinga ten dirbti. Be to, kadaise nuoširdžiai maniau, kad TV laidų vedėjai greitai susireikšmina. Kita vertus, darbas televizijoje – laikinas, esu mačiusi, kaip žmonės išgyvena likę be eterio.
Žmonės pripranta prie savęs gražių, pagrimuotų, gerai atrodančių, o vieną dieną to nebelieka. Ir jie praranda pasitikėjimą savimi.
Tačiau kai pati pradėjau dirbti ekrane, įveikiau savo baimes, kompleksus. Man tai įdomu, tai trenkusi per smegenis naujovė, kuri kol kas labai patinka.
– Radijo ir televizijos eteryje nagrinėjate labai įvairias temas. Kuri jums artimiausia?
– Radijuje pajutau: geriausiai sekasi dokumentiniai pasakojimai apie vyresnius žmones.
Nežinau, gal tai slepia senatvės, mirties baimę.
Domina socialinės problemos, norisi jas išsamiau panagrinėti.
Bet patinka ir technologijos – nesu programuotoja, bet yra tekę dirbti šios srities konferencijose, kalbinti mobiliojo telefono ir interneto protokolo išradėjus. Kaip technologijos keičia mūsų gyvenimą – tai beprotiškai įdomu.
– Epizodas, kai eteryje pradėjote nevaldomai juoktis, galbūt yra vienas geriausių dalykų, kurie jums nutiko?
– Juokinga ir keista, bet tai tikrai geras dalykas. Kai tai nutiko, tik pasijuokėme su prodiuseriais. Bet tada paskambino tėvai, močiutė, susirūpinę, ar manęs neišmes iš darbo.
Niekas daugiau to lyg ir nepastebėjo. Bet po mėnesio tas įrašas pradėjo sklisti internete, pamačiau savo veidą anekdotų puslapiuose.
Suprantu, kad jeigu tai įvyktų antrą sykį, žmonių akyse būčiau kudakuojanti višta.
– Rašote ir žinomoms užsienio interneto svetainėms. Ar niekada nebuvo kilusi mintis emigruoti ir siekti karjeros svetur?
– Žiniasklaidos magistro studijas baigiau Berlyne, kelis mėnesius atlikau praktiką Jungtinėje Karalystėje, teko dirbti reikšmingame literatūros festivalyje.
Bet grįžau ir pasinėriau į darbą radijuje. Vėliau kurį laiką dirbau Europos Komisijoje, technologijų ir socialinių tinklų srityje.
Jei atvirai – nesužavėjo, stigo veiklos. Grįžau į radiją Lietuvoje.
