„Nesišlaistau po biliardines. Nežaidžiu pokerio. Nevaikštau į sporto varžybas. Man net per televizorių žiūrėti sporto laidas – kančia. Galiu nueiti į „Dodgers“ rungtynes („Dodgers“ – pagrindinė Los Andželo beisbolo komanda. – Red.), nes ten žaidimas ne toks svarbus kaip alus ir susirinkę žmonės. Niekaip negaliu suprasti, kodėl vidutinis amerikietis negali 3 valandų išsėdėti kine, bet gali keturias valandas stebėti idiotiškas, nuobodžias futbolo rungtynes.“
„Kam nors nuneš pusę galvos šūviu iš vinčesterio, o man nė motais. Vertinu tai kaip šaunų specialųjį efektą arba patinkančią mizansceną. Mane iš tiesų jaudina paprastos žmogiškos istorijos. Kas nors filmavimo aikštelėje susipjaustys ranką popieriaus lapu ir mane nupurto, nes galiu palyginti, kaip pats jausčiausi. O gauti į pilvą seriją iš „Uzi“ – na, kaip pats tai patikrinsi...“
„Galite pasiimti trisdešimt procentų mano šlovės ir nė kiek nenusiminsiu. Nesakau, kad man nepatinka būti garsiam, bet trisdešimt procentų mažiau – visiškai pakaktų. Anksčiau galėdavau tiesiog išeiti pasivaikščioti ir pagalvoti apie savus reikalus, o dabar tai neįmanoma.“
„Aš buvau kietas vyrukas dar iki tol, kol mane pripažino. Todėl, kad jaučiausi esąs toks pat šaunus, kaip ir dabar, tačiau niekas to nė neįtarė. Iki dvidešimties nebuvau išvykęs toliau Los Andželo priemiesčių. Ką ten – sniegą pirmą kartą pamačiau atvykęs į Sandanso festivalį.“
„Aš nelankiau kino mokyklos, aš vaikščiojau į kiną.“
„Truputį didžiuojuosi tuo, kad viską pasiekiau neturėdamas net vidurinio išsilavinimo. Tai rodo, kad esu protingas. Nesu didelis amerikietiškos valstybinės švietimo sistemos šalininkas. Aš taip nekenčiau mokyklos, kad pabėgau devintoje klasėje. Vienintelis dalykas, kurio gailiuosi, – nors nepasakyčiau, kad labai stipriai, – maniau, kad šis siaubas truks amžinai. Nesupratau, kad koledže bus kitaip. Dabar, jei viską pradėčiau iš naujo, baigčiau mokyklą ir stočiau į koledžą. Susidoročiau su tuo.“
„Man žiauriai patinka žanrinis kinas, beje, visas – nuo spagečių vesternų iki samurajų filmų.“
„Kai dirbau vaizdo kasečių nuomos punkte, girdėdavau, kaip tėvai bara vaikus už tai, kad jie vis ima tuos filmus, kuriuos jau matė ir pamėgo. Vaikas juk galvoja: „Kam imti nežinia ką? Paimsiu vėl tą kasetę.“ Jis žiūri ją penkioliktą kartą ir nuoširdžiai juokiasi iš visų pokštų. Ir mano psichologija vaikiška – man patinka toks požiūris.“
„Nesu automobilių fanatikas. Automobilis mane tiesiog veža iš vienos vietos į kitą.“
„Didžios idėjos gadina kiną. Kine svarbiausia – sukurti gerą filmą. Jei darbant į galvą šaus idėja – puiku, bet tai neturi būti didi idėja, tai turi būti mažytė idėja, iš kurios kiekvienas pasiims ką nors savo. Turiu galvoje, kad jei kuri filmą apie tai, jog karas yra blogis, kam tuomet iš viso kurti? Jeigu tai viskas, ką nori pasakyti, – pasakyk. Iš viso du žodžius: karas – tai blogis. Tiesa, čia iš viso trys žodžiai, nors du būtų dar geriau: karas – blogis.“
„Nemanau, kad reikia dirbti tol, kol pradės tavęs maldauti išeiti. Man patinka išeiti, kai iš tavęs dar ko nors tikisi.“
Parengė Milda Augulytė
