Gyvenimo be vandens sporto neįsivaizduojantis kaunietis pasakojo, kad į baseiną tėvai jį atvedė septynerių.
Artūras trejus metus lankė plaukimo treniruotes ir net tapo 100 metrų plaukimo kompleksiniu būdu Lietuvos jaunučių čempionu.
„Lankydamas baseiną susižavėjau vandensvydžiu – man patiko rungtyniauti komandoje. Todėl penktoje klasėje perėjau į vandensvydį. Šiuo sportu užsiimu iki šiol“, – sakė daugkartinis Lietuvos jaunučių ir suaugusiųjų čempionas, kandidatas į sporto meistrus.
Artūras buvo kviečiamas ir į Sovietų Sąjungos jaunučių rinktinę, tačiau tąkart neišleido tėvai.
Iš vaikystės A.Orlauskas prisiminė vienas Lietuvos čempionato rungtynes, per kurias jo komanda pelnė vienuolika įvarčių, o jo paties kraityje buvo net septyni.
Į tas rungtynes Artūras vyko tiesiai iš ligoninės.
„Treniruočių stovykloje smarkiai apsinuodijau. Mane išvežė greitosios automobiliu į ligoninę – ten gėriau daugybę vaistų ir savaitę buvau prijungtas prie lašelinių.
Dieną prieš svarbias rungtynes Klaipėdoje pasiprašiau išleidžiamas, bet medikai pasakė, kad turėčiau gydytis dar bent savaitę.
Mano tėvas buvo žinomas boksininkas ir suprato mano sportinį azartą bei atsakomybę komandos draugams. Jis pasirašė sutinkantis, kad gydymą nutrauktų anksčiau. Rungtynėse tiesiog skraidžiau vandeniu – mušiau įvartį po įvarčio“, – pasakojo A.Orlauskas.
Vandensvydžio laurus A.Orlauskas intensyviai skynė iki 40 metų, nors ir vėliau šio sporto neapleido.
2010-aisiais su Lietuvos vandensvydžio veteranų rinktine jis tapo pasaulio vicečempionu. Lietuva tuomet nusileido tik Rusijai.
