Pirmą kartą pasaulyje pristatoma formato „The Voice. Generations“ adaptacija bus išskirtinė tuo, kad šį kartą į sceną lips ne pavieniai atlikėjai, o muzikos suvienytos kartos – ne tik kolegos, bet ir tėvai bei vaikai, kaimynai ar draugai.
Kartų tematika aktuali ir mokytojų kėdėse: muzikos pasaulio profesionalai čia susitiks su tik pradedančiais savo kelią, kurie galbūt vieną dieną juos pakeis scenoje.
Pirmasis toks susitikimas – jau 18 metų koncertuojanti grupė „69 danguje“ ir savo kelią aklosiose perklausose tik pradedanti merginų grupė „Hey! Mix“.
„Panelių grupių Lietuvoje visada buvo labai mažai ir joms nėra lengva, todėl privalome palaikyti išdrįsusias“, – pastebi projekto mokytoja Nijolė Pareigytė-Rukaitienė (37 m.) ir sutinka daugiau papasakoti apie ilgą muzikinį kelią, kurį teko nueiti pačioms.
Svarbiausia – išlikti draugėmis
„Būdavo mums skambina užsakovai, pasakome, kad norimą datą esame užimtos, tada klausia: gal galite rekomenduoti kitą grupę? Ir, žinokite, dažnai neturėdavome, ką pasiūlyti. Aišku, tik „koverius“ atliekančių merginų grupių visada buvo daugiau, tačiau turinčių savo dainų, savo unikalų charakterį, savo legendą – vienetai“, – prisimena Nijolė.
Paklausta, kodėl taip galėjo susiklostyti, atlikėja išduoda, kad priežastys yra kelios, o kai kurios iš jų – labai subtilios ir moteriškos.
„Suburti grupę yra viena. Tačiau, jeigu nori išlikti scenoje, labai svarbu tapti draugėmis. Būtent taip atsitiko mūsų atveju: juk viena kitos mes visiškai nepažinojome. Nepaisant to, kad visos buvome tikrai skirtingos, beprotiškai susidraugavome ir šiandien esame nebe trys asmenys – mes esame viena šeima. Kartu ėjome karjeros keliu, kartu tuokėmės, skyrėmės ir gimdėme vaikus – viską, viską perėjom, tačiau pripratome, supratome ir pamilome vieną kitą“, – jautrią grupės istoriją atskleidžia Nijolė.
Paklausta, ar tai pavyko iš karto, o galbūt teko ir šiek tiek pakibirkščiuoti, Nijolė tokio atvejo negali prisiminti.
„Na gal buvo momentėlis konkurencijos, kai į grupę atėjo Goda – tokia visa tobula, dailutė, už mus jaunesnė – tačiau tik per teigiamą prizmę, tiesiog tai privertė mus, vyresniąsias, dar labiau pasitempti“, – šypsosi atlikėja.
„Na, dar kartais būna tokių negiluminių pasipykimų – sykį taip susipykusios užkulisiuose iš karto išėjome į sceną: vaje, kaip ta emocija jautėsi, kaip po to buvo gėda. Nuo to karto susitarėme: jei kažkas ne taip, visada išsiaiškiname ir susitaikome iki koncerto. Nes tas geras kontaktas, tas ryšys scenoje – ypatingai reikalingas“.
Repetuodavo po tris kartus per dieną
Nijolės manymu, be draugystės taip pat labai svarbus užsispyrimas daug ir juodai dirbti.
„Kai tik pradėjome koncertus, repetuodavome kasdien, bent tris kartus per dieną. Šlifuodavom viską iki begalybės. Tokio nusiteikimo palinkėčiau visoms svajojančios sukurti ar išpopuliarinti savo grupę. Ir tai pavyksta ne kiekvienai, reikia turėti tam tikras tvirtas charakterio savybes. Na, o jei labai bijai kritikos – geriau iš visko nelipti į sceną...“ – svarsto Nijolė.
Šalia begalinių grupės repeticijų – ir begaliniai koncertai. Šiandien, grupės teigimu, jos išgyvena gal jau trečią populiarumo bangą.
„Keista, bet per visus 18-ka metų (o tiek grupei sukaks sausio mėnesį) nebuvo ilgesnio tarpo, kad neturėtume daugybės koncertų. Buvo laikas, kai pasirodymų turėjome ir net po tris ar keturis per vakarą – tada tikrai jautėmės labai pavargusios“, – prisimena Nijolė.
Visgi, jos teigimu, minčių rimtai viską nutraukti beveik nebuvo.
„Gal po alinančių koncertų maratonų ir galvodavome, kad va dabar tai jau tikrai viskas! Bet tada susiimdavau, sakydavau: merginos, na, pavarom dar kartą! Ir po to karto sekdavo dar kartas, dar kartas, ir taip – iki šiandien“, – juokiasi atlikėja. – Beje, žiūrovai gal ir nepastebi, bet merginų grupėse yra visai kitos taisyklės – labiausiai mes savo karjerą planuojame pagal šeimyninius klausimus: tai viena laukiasi vaikelio, tai kita – būtent tai yra mums svarbiausia“.
Vaidas Baumila pavadino „seno kirpimo tetule“
Jau pirmosiose projekto „Lietuvos balsas. Kartos“ aklosiose perklausose „69 danguje“ turės galimybę išgirsti merginų grupę, kurią daug kas praminė lietuviškosiomis „Spice Girls“.
Kupina merginų entuziazmo sužadintos nostalgijos, Nijolė prisipažins, kad mokykloje kaip tik priklausė grupei, kurios bandė mėgdžioti „Spice girls“ – o dėl savo charizmos ji turėjo atitikti Melanie B.
„Neklausykit Nijolės – ji jau pagyvenusi tetulė, seno kirpimo“, – besikeičiančių kartų tematiką diskusijoje užaštrins Vaidas Baumila (34 m.) ir Benas Aleksandravičius.
„Iš tiesų šita karta labai kitokia. Jie patys sau yra autoritetai, tačiau čia nereikėtų suklysti, nes perimti patirtį iš vyresnių yra labai svarbu, taip pat labai svarbu galvoti ne tik apie save, bet ir savo grupės narius – tai yra komandinis darbas“, – patarimą naujoms grupėms duoda Nijolė.
Projekto „Lietuvos balsas. Kartos“ premjera – jau šį sekmadienio vakarą, 19 val. 30 min. per LNK.
