Italijoje pradėtas kurti vaidybinis filmas, kuriame bus pasakojama visą šalį sujaudinusi L.Trapanese ir Albos istorija.
Sukurti jautrų filmą italų režisierių Fabio Mollo įkvėpė paties L.Trapanese ir Lucos Mercadante prieš porą metų išleista knyga „Gimusi tau“ („Nata per te“).
Lucos ir baltaplaukės Albos istorija prasidėjo 2017-aisiais.
Atėjusi į pasaulį su viena papildoma chromosoma, tai yra Downo sindromu, Alba buvo palikta dar ligoninėje. Įsivaikinti ją nesėkmingai siūlyta ne vienai šeimai, bet sergančios mergaitės niekam nereikėjo.
Dabar Alba vis dėlto turi mylintį tėtį. Mergaitę įsivaikino L.Trapanese iš Pietų Italijoje esančio Neapolio miesto – vienišas homoseksualus vyras, praktikuojantis katalikas, anksčiau mokęsis kunigų seminarijoje.
Pagal griežtus Italijos įstatymus įsivaikinti našlaičius ar paliktus vaikus gali susituokusios heteroseksualios poros.
Vienišiems asmenims tai leidžiama tik išimtiniais atvejais – jeigu vaikas yra visiškas našlaitis, turi sunkią ligą ir jo nesutinka priimti tradicinė šeima.
„Tai senas įstatymas, – sakė L.Trapanese. – Vadinasi, vieniši žmonės gali įsivaikinti tik tuos vaikus, kurių atsisako kitos šeimos. Kai aš atsiradau Albos gyvenime, jos jau buvo atsisakę maždaug 20 šeimų.
Pirmiausia man buvo paskirta Albos globa. Tuo metu jai ir toliau buvo ieškoma tradicinės šeimos. Tačiau tokia neatsirado, ir teismas leido man įsivaikinti mergaitę.“
Teisėtu Albos tėčiu Luca tapo 2018-aisiais. Tuomet vienintelis jo noras buvo suteikti kuo daugiau meilės trapiai, atstumtai mergaitei.
Taip prasidėjo vilties ir tėviškos meilės kupina jų istorija.
„Kai man paskambino ir pasakė, kad yra Downo sindromą turintis naujagimis, kurio atsisakė motina, iš karto sutikau jį paimti. Net nepaklausiau, kokios jis lyties, – prisiminė L.Trapanese. – Tuomet buvau paplūdimyje, apsuptas Downo sindromą turinčių jaunuolių, su kuriais atostogavome. Todėl žinia, kad mergaitė turi šią ligą, manęs visiškai neišgąsdino. Priešingai – pamaniau, kad man pasisekė.
Esu įkūręs Downo sindromą ir kitų negalių turinčių jaunuolių bendruomenę, todėl auginti neįgalų vaiką man neatrodė pernelyg sudėtinga užduotis.
Ir tikrai tai nėra sunku, nes Alba normali nuostabi mergaitė.
Taip, jai reikalinga priežiūra. Bet ji labai linksma ir šviesi mergaitė.“
Kai Luca Albą iš gimdymo namų parsivežė namo, mergaitei tebuvo mėnuo. Netrukus ji buvo pakrikštyta bažnyčioje.
Dabar mergaitei 5-eri, o jos šypsena ir vaikiškos išdaigos žavi tūkstančius žmonių, internete sekančių šios šeimos gyvenimą.
„Aš jaučiuosi taip, lyg būčiau ją pagimdęs“, – šypsodamasis sakė Luca paklaustas, koks jo ir Albos ryšys. Jis tikino, kad mergaitės tėvu pasijuto vos tik ją apkabinęs.
„Niekada neturėjau nė menkiausios minties, kad yra per sunku. Norėjau tapti tėvu, norėjau tapti neįgalaus vaiko tėvu.
Jeigu būtų galima laiką atsukti atgal, pasielgčiau taip pat, – tikino L.Trapanese. – Nereikia bijoti skirtumų, nes tai nėra toks didelis baubas. Priešingai – skirtumai praturtina.
Jeigu širdis atvira meilei, bet koks vaikas tave gali padaryti laimingą.“
Netrukus ši istorija taps kino filmu, kuris sieks pasauliui jautriau papasakoti apie negalią ir žmonių bei šeimų įvairovę.
Filmo herojus visais būdais kovoja už tai, kad teismas leistų jam įsivaikinti motinos paliktą Albą.
Neapolio teismas intensyviai ieško tradicinės šeimos Albai, o filmo herojus stengiasi įtikinti teismą, kad galės tinkamai pasirūpinti naujagime.
Kiek tradicinių šeimų turės pasakyti „ne“, kad vyras galėtų tapti mergaitės tėčiu? Ar pasaulio ir gimdytojų atstumtas Downo sindromą turintis vaikas gali būti mylimas, vertinamas ir teikti džiaugsmą?
„Tai nebus dokumentinis filmas. Tai bus filmas, kurį įkvėpė mūsų patirtis, – „TV antenai“ pasakojo L.Trapanese, kurį filme įkūnys italų aktorius Pierluigi Gigante. – Šią istoriją papasakoti labai svarbu, nes mums dar reikia suprasti daug dalykų. Filmas pasakoja apie tėvystę, įsivaikinimą, homoseksualumą ir negalią.
Visos šios temos dar nepakankamai nušviečiamos, o filmas – tai išskirtinė galimybė pasiekti daugelio žmonių širdis.
Mes su Alba nesame kuo nors ypatingi. Mes esame tokie kaip visi. Svarbu, kad ir kiti žmonės šiame pasakojime atpažintų save.“
L.Trapanese įsitikinęs, kad ši juosta turės ir ypatingą šviečiamąją misiją – ragins žiūrovus kitomis akimis pažvelgti į neįgalius žmones, skatins suvokti, kad turėti neįgalų vaiką yra ne nelaimė, o galimybė, išmokanti mylėti ir vertinti kiekvieno unikalumą.
„Niekada nemaniau, kad mano patirtis galėtų tapti įkvėpimu filmui. Todėl jaučiuosi keistai. Nerimauju, bet tuo pat metu esu labai laimingas, nes tai – didžiulė galimybė.
Alba kol kas nesupranta, kad apie mus kuriamas filmas, nes jai dar tik 5-eri, – sakė L.Trapanese. – Tikiuosi, kad filmas bus rodomas ir už Italijos ribų.
Tai labai svarbi tema, nes kalbama apie žmogaus teises, apie įvairovę. Apie tai reikia diskutuoti ir sugriauti išankstines nuostatas.“
Apie nelengvą, iššūkių pilną, tačiau kartu itin šviesią Lucos ir Albos naujo gyvenimo pradžią pasakojanti juosta pradėta filmuoti rugsėjo viduryje. Filmuojama daugiausia Neapolyje ir jo apylinkėse, kur šeima gyvena.
Filmo platinimu Italijoje ir visame pasaulyje užsiims „Vision Distribution“.
„Galimybė papasakoti Lucos ir Albos istoriją man yra didelė privilegija, džiaugsmas ir atsakomybė. Todėl esu kupinas entuziazmo“, – prisipažino filmo režisierius ir scenarijaus autorius Fabio Mollo.
„Mus pribloškė pagrindinė Lucos knygos idėja, kad negalios nėra, o yra įvairovė“, – sakė filmą prodiusuojančios įmonės „Cattleya“ prezidentas Riccardo Tozzi.
Daug metų su neįgaliaisiais dirbantis L.Trapanese yra Neapolio savivaldybės tarybos narys, besirūpinantis socialine politika.
Vyras yra įkūręs Matteo namus („La Casa di Matteo“), kuriuose globojami neįgalūs gimę vaikai.
Neseniai L.Trapanese įkūrė šeimos namus vienišiems neįgaliesiems „Socialinis kaimas“ („Il Borgo Sociale“). Šiai įstaigai jis nusprendė paaukoti iš filmo uždirbtas pajamas.
Vyras atviru laišku pakvietė naująją Italijos premjerę Giorgią Meloni pietų, kad kraštutinės dešinės partijos „Italijos broliai“ lyderė pakeistų savo požiūrį į netradicines šeimas.
L.Trapanese sako tikintis, kad kuriamas filmas galės pasitarnauti ir dialogui su valdžia.
„Tikiuosi, kad su naująja vyriausybe bus galima pradėti dialogą. Valdžia turi sudaryti sąlygas, kad visi jaustųsi lygūs savo šalies piliečiai“, – sakė jis.
