Socialiniuose tinkluose garsūs žmonės dažniausiai demonstruoja tik gražiąją savo gyvenimo pusę ir nekalba apie nepatogius, ar nemalonius dalykus. Katažina prisipažįsta taip pat tai dariusi, tačiau sako, kad jautėsi tarsi apgaudinėdama visus, matančius jos šeimą, ir įsivaizduojančius, kad ji tobula.
„Viduje visada jaučiau daug skausmo, ir tas skausmas pamažu mane žudė. Negaliu sakyti, kad aš depresijoje gyvenau diena dienon ir nieko nedariau, tik gailėjau savęs ir ieškojau atsakymų, kaip kažką pakeisti. Galbūt ieškojau atsakymo, kaip man gyventi toliau, kaip aš norėčiau gyventi toliau ir nežinojau, kad šis atsakymas slypi tame atvirume“, – pasakojo Katažina.
Katažina visada buvo itin atvira. Prieš septynerius metus ji džiugiai dalinosi žinia, apie išsvajotąjį nėštumą. Gimus dvyniams pasakojo apie grėsmę, iškilusią jų besilaukiant, maldą, kurią kalbėjo lėkdama į ligoninę. Tačiau žinią apie sūnui diagnozuotą autizmą ir sunkumus, su kuriais susidūrė, savyje ji laikė ketverius metus. Prabilti anksčiau ji buvo nepasiruošusi ir labai bijojusi. „Bijojau visuomenės nuomonės, žmonių reakcijos, bijojau pasmerkimo, atstūmimo, kad būsime nereikalingi, nes esame kažkokie kitokie“, – atviravo dainininkė.
Tai pirmas kartas, kai Katažina prieš televizijos kamerą prabils apie autizmo sutrikimą, jos sūnui nustatytą prieš ketverius metus. Dainininkė atvira, tai ko gero sunkiausias pokalbis jos gyvenime, tačiau ji nebebijo apie tai kalbėti ir jaučia pareigą pasidalinti tuo, ką išgyveno.
Kodėl Katažina prabilo tik dabar? Kaip jautėsi tuomet, kai sūnaus būklę slėpė ne tik nuo visuomenės, bet ir artimiausių draugų? Ir už ką labiausiai dėkoja savo vyrui, kompozitoriui Deivydui Zvonkui?
Jau šį pirmadienio vakarą, gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“, 20 val., tik per LNK.
