Tarp filmų, kuriuose taip aktyviai vaidino N.Cage’as, yra nemažai visiško niekalo, nufilmuoto už nedidelius pinigus, iškart išleisto DVD formatu ir akimirksniu pamiršto.
Tačiau N.Cage’as turi ką į tai atsakyti. Jis teigia: „Jei ryte neturėsiu kur eiti ir ką veikti, tai virs savidestrukcija.
Tada tiesiog sėdėsiu su dviem buteliais vyno ir tirpsiu jame. Nenoriu, kad taip nutiktų, todėl turiu dirbti.“
O jo polinkis (kaip daugeliui atrodo) pervaidinti susijęs su tuo, kad nuo vaikystės jis dievino vokiečių ekspresionizmo šedevrus, tokius kaip „Nosferatu“ ir „Daktaro Kaligario kabinetas“ („Das Cabinet des Dr. Caligari“). Taip pat aktorių Klausą Kinskį (1926–1991). Vokiečiai nevengdavo įspūdingų gestų ir įnirtingo vaidybos stiliaus. Lygiai taip pat ir N.Cage’as niekada jų nevengė.
Jis savo manierą netgi vadino „naujuoju šamanizmu“ ir „vakarietiškuoju kabukiu“.
Daugelį žmonių N.Cage’as erzina. Bet daug žmonių mano, kad jis puikus aktorius. O kai kurie jį laiko apskritai geriausiu iš visų dabar gyvenančių aktorių!
Kolega Ethanas Hawke’as (53 m.) apie jį yra pasakęs: „Jis vienintelis aktorius nuo Marlono Brando (1924–2004) laikų, kuris iš tikrųjų įnešė į šį meną kai ką nauja: jis sėkmingai atitolina mus nuo mūsų pamišimo dėl natūralumo ir priartina prie stiliaus, kuris, kaip galima numanyti, buvo populiarus tarp senųjų trubadūrų.“
Jaunąjį Nicolą prie senųjų vokiškų filmų pripratino tėvas literatūros profesorius Augustas Coppola (1934–2009). Jis labai rūpinosi, kad berniukas augtų žiūrėdamas klasiką, o ne kokį nors šlamštą.
Tiesą sakant, visa N.Cage’o šeima – itin kūrybinga: N.Cage’o motina dirbo šokėja ir choreografe (be to, sirgo šizofrenija, dėl kurios tėvai galiausiai išsiskyrė), senelis – kompozitorius Carmine Coppola (1910–1991), dėdė Francis Fordas Coppola (84 m.) – vienas garsiausių pasaulio režisierių, teta – aktorė Talia Shire (77 m.), išgarsėjusi vaidmenimis filmuose „Krikštatėvis“ („The Godfather“) ir „Rokis“ („Rocky“), pusseserė – režisierė Sofia Coppola (52 m.).
Padedamas dėdės Nicolas bandė žengti pirmuosius žingsnius kine.
Tiesą sakant, dar būdamas šešerių metų jis svajojo patekti į mažutį televizorių, per kurį buvo rodomi filmai, o galutinai susižavėjo mintimi tapti aktoriumi pamatęs, kaip filme „Į rytus nuo Rojaus“ („East of Eden“) vaidina didysis Jamesas Deanas (1931–1955).
Būdamas penkiolikos jis pasakė F.F.Coppolai: „Surenk man kino bandymą, aš jums parodysiu, kas yra aktorystė.“ Kaip pats vėliau prisiminė, po šių žodžių įsivyravo ilga pauzė.
Vis dėlto jis debiutavo ne dėdės filme, o niekuo neišsiskiriančio televizijos filmo „Seni geri laikai“ („The Best of Times“) bandomojoje serijoje, kurioje vaidino banglentininką kultūristą.
Paskui vaidino komedijoje „Pašėlęs gyvenimas Ridžmonto vidurinėje“ („Fast Times at Ridgemont High“) ir įsiminė, kad filmavimo aikštelėje partneriai iš jo šaipėsi dėl tikrosios pavardės Coppola (kalbėdavo daugiausia citatomis iš dėdės filmų). Teko pasivadinti pseudonimu Cage’as – „Marvel“ komiksų personažo Luko Keidžo ir kompozitoriaus Johno Cage’o garbei.
Paskui dėdė pagaliau pradėjo siūlyti jam darbo – nufilmavo juostose „Kovinė žuvelė“ („Rumble Fish“), „Cotton“ klubas“ („The Cotton Club“), „Pegi Sjū vedybos“ („Peggy Sue Got Married“).
Nicolas prisipažino, kad pastarajame filme norėjo suvaidinti taip, kaip suvaidintų garsusis komikas Jerry Lewisas (1926–2017) prisišniojęs LSD – ir savo planą įvykdė. Po to dėdė visiems laikams liovėsi jį filmuoti.
Užtat jį ėmė kviesti, pavyzdžiui, broliai Joelis ir Ethanas Coenai – jis vaidino jų filme „Auginant Arizoną“ („Raising Arizona“).
Tiesa, broliai buvo tokie netikri dėl savo pasirinkimo, kad 20 kartų rengė N.Cage’o kino bandymus.
O paskui, nors irgi ne iš karto, jis buvo paimtas į komediją „Pamišę“ („Moonstruck“), kur vaidino su Cher (77 m.) ir buvo nominuotas Auksiniam gaubliui.
Tiesa, Cher pasisekė labiau – ji už savo darbą gavo visą „Oskarą“.
Pats N.Cage’as savo „Oskaro“ sulaukė 1996-aisiais už kenčiančio alkoholiko, nusprendusio tiesiog nusigerti iki mirties, vaidmenį dramoje „Paliekant Las Vegasą“ („Leaving Las Vegas“). Kad įsijaustų į personažą, jis susidraugavo su girtuokliu poetu Tony Dingmanu ir nesiskyrė su juo visą filmavimo laiką: jis tapo jo „alkoholio konsultantu“.
Režisierius Mike’as Figgisas buvo suglumęs nuolat matydamas N.Cage’ą kažkokio atvirai girto vyro kompanijoje.
Iš karto po „Las Vegaso“, arthauzinės dramos, N.Cage’as tapo veiksmo filmų herojumi.
Prodiuseris Jerry Bruckheimeris (80 m.) ir režisierius Michaelas Bay (58 m.) pakvietė jį į savo filmą „Uola“ („The Rock“), kuris tapo vienu geriausių veiksmo filmų Holivudo istorijoje.
Beje, iš pradžių jame vaidinti turėjo Arnoldas Schwarzeneggeris (76 m.), bet atsisakė, nes jam nepatiko scenarijus; vėliau, matyt, pasigailėjo.
Iškart po „Uolos“ ėjo „Dviveidis“ („Face/Off“) ir „Kalinių lėktuvas“ („Con Air“), dėl kurių N.Cage’o veidą įsiminė net tie, kurie niekada gyvenime nėra girdėję apie jokius brolius Coenus.
Po to dar buvo svari melodrama „Angelų miestas“ („City of Angels“) puikaus Wimo Wenderso (78 m.) filmo „Dangus virš Berlyno“ („Der Himmel Über Berlin“) motyvais, kuriame N. Cage’as vaidino angelą, įsimylėjusį žemišką moterį.
Veiksmo filmas „Dingti per 60 sekundžių“ („Gone in Sixty Seconds“), kur jo partnerė buvo Angelina Jolie (48 m.). „Kodas: L.O.B.I.A.I“ („National Treasure“), kuriame jis persikūnijo į istoriką, besivaikntį įvairių mitinių artefaktų.
Dar dešimtojos dešimtmečio pabaigoje jis vos nesuvaidino Supermeno Timo Burtono (65 m.) filme „Supermenas atgimsta“. Tačiau šis projektas, dideliam režisieriaus gerbėjų apgailestavimui, žlugo – filmavimas taip ir neprasidėjo.
O juk N.Cage’as yra aistringas komiksų gerbėjas – jis tonomis perka senus leidinius ir net savo sūnų pavadino Kal-Elu (tai tikrasis Supermeno vardas, kurį jis gavo gimtojoje planetoje).
Paskui pamažu prasidėjo nesėkmių ruožas: „Karklų žmogus“ („The Wicker Man“) sužlugo kino teatruose, „Tamsos baikerį“ („Ghost Rider“) sutriuškino kritikai.
Pastarąjį dešimtmetį jis apskritai filmavosi bet kur ir kartais atrodė, kad jo karjera žlunga.
Vis dėlto niekalus jo filmografijoje keičia filmai, sulaukę sėkmės, – jei ne tarp kritikų, tai bent tarp žiūrovų. Arba atvirkščiai.
Asmeninis N.Cage’o gyvenimas audringas. Jis buvo vedęs penkis kartus. Beje, moters, su kuria susilaukė pirmojo sūnaus Westono, jis nebuvo vedęs: tai buvo aktorė Christina Fulton (56 m.), su kuria romanas prasidėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje.
Pirmąją oficialią žmoną Patricią Arquette (55 m.) jis įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio ir iš karto pasipiršo. Ji nesutiko tekėti.
Kad įrodytų savo meilę, jis pasisiūlė įvykdyti bet kokius jos reikalavimus.
Ji paprašė Jerome’o D.Salingerio (1919–2010) autografo, tibetietiškos vestuvinės suknelės, juodos orchidėjos ir žmogaus lėlės – restorano „Bob’s Big Boy“ simbolio.
N.Cage’as įvykdė visus reikalavimus. Santuoka truko šešerius metus.
Antroji jo žmona buvo Lisa Marie Presley (1968–2023), Elvio Presley dukra. Smagu, kad Nicolas yra šio dainininko gerbėjas ir sėmėsi iš jo įkvėpimo vaidindamas Davido Lyncho (77 m.) filme „Laukinė širdis“ („Wild At Heart“). Praėjus 107 dienoms po santuokos pora pateikė skyrybų prašymą.
Su trečiąja žmona Alice Kim (40 m.), kuri pagimdė berniuką egzotišku vardu Kal-Elas, santuoka, atvirkščiai, truko vienuolika su puse metų.
Užtat su ketvirtąja, Erika Koike (39 m.), jie išsiskyrė praėjus keturioms dienoms po vestuvių.
Galiausiai penktą kartą N.Cage’as vedė 2021 m. ir kol kas jiedu su Riko Shibata (27 m.), atrodo, yra laimingi: jų dukrai Augustai Francescai šiuo metu yra vieni metai ir keturi mėnesiai.
