Žurnalistas iš Panevėžio A. Skačkauskas buvo priklausomas nuo narkotikų, lošimų ir alkoholio. Atsikratęs šių demonų, 50-mečio proga Audrius išgirdo ir dar vieną diagnozę – jog serga progresuojančiu prostatos vėžiu.
„Liga – nepagydoma, todėl buvo visko. Depresijos – taip pat. Labai bijojau vaistų – kadangi turiu priklausomybes, galvojau, kad pradėsiu gerti ir užsėsiu, viskas“, – laidai pasakojo jis.
Kad išgyventų, vyras šiuo metu dirba Panevėžio turguje. Tai – vieta, kurioje daiktą galima įsigyti kad ir už vieną eurą. O dienos uždarbiui siekiant 8 eurus, jau galima džiaugtis – juk žiema per dieną pelno pavykdavo uždirbti vos eurą ar du.
„Pas mane kainų nėra, nes dirbu pagal nuotaiką ir pagal žmogų. Jei gera nuotaika, kainos krenta, jei bloga – kyla. Čia, aišku, humoras, bet yra tiesos“, – turgaus prekeivio gyvenimo užkulisius atskleidė A. Skačkauskas.
Audrius – gerai Panevėžyje žinomas žmogus, buvęs žurnalistas. Prieš 11 metų jis atsisveikino su gausia priklausomybių puokšte, tačiau tuo pat metu – ir su žurnalisto darbu, nes ši profesija asocijavosi su žalingais įpročiais. A. Skačkauskas norėjo įsidarbinti taksistu, bet, deja, užklupo diabetas.
Tačiau, kai mirė jo žmonos mama, liko daug sendaikčių. O tuomet užsisuko turgaus ratas. Kaip laidoje pasakos Audrius, žurnalistikoje jam buvo ypač svarbus bendravimas, o turgus – geriausia bendravimo vieta.
O štai šiandien nepalūžti ir toliau eiti dirbti į turgų, kad ir koks uždarbis tą dieną bebūtų – juk kainuoja ir vaistai, ir tyrimai – jį įkvepia žmona Aušra. Pastarąją vyras įsimylėjęs nuo paauglystės. Tačiau pora jiedu tapo tik po dviejų nesėkmingų Aušros santuokų.
Kai jiedu pradėjo artimai bendrauti, Audrius vis dar vaikščiodavo su kvapeliu. Vis dėlto net ir tai Aušros neišgąsdino.
„Aš jau žinojau visą jo istoriją, bet, prisimenu, einu ir galvoju, kokį aš saugumo jausmą pajutau su juo pabendravusi. Ir tas saugumo jausmas mane lydi iki šiol“, – pasakojo moteris.
O štai pačią ligą A. Skačkauskas pasakoja priėmęs kaip likimo bausmę. Kaip teigia pats, anksčiau jis gyveno labai linksmai, viskas sekėsi, netrūko ir pinigų. Tačiau dėl priklausomybių jis išdavė draugus, skolinosi ir melavo. Tad mintį užklupus vėžiui, kad „dabar jau vėl galiu gerti“, jis greitai nuvijo šalin.
„Morališkai aš nuskriaudžiau labai daug žmonių, todėl po 2–3 dienų atėjo suvokimas, kad man nėra, ką kaltinti. Čia viskas taip ir turėjo baigtis. Labai normali pabaiga. Čia aš dar gerai išsisukau“, – sakė jis.
Daugiau apie A. Skačkauską, jo išmoktas pamokas ir dabartinį gyvenimą – jau šio vakaro laidoje.
