Richardą ir Carey suvedė budizmas – jie abu tuo domėjosi. R.Gere’as net vadinamas Tibeto dvasinio vadovo Dalai Lamos vietininku amerikiečių žemėje.
„Budizmu domėjausi dar iki pažinties su Richardu. Kai susipažinome ir įsikalbėjome, pasirodė, jog turime daug bendra”, – teigė C.Lowell.
Pora pradėjo gyventi kartu, Richardas mielai bendravo su Carey aštuonerių metų dukra Hanna. Tuomet aktorius prisipažino, kad jam patinka būti patėviu ir tai puiki treniruotė prieš tėvystę.
Treniruotė davė rezultatų: 51-erių Richardas 2000-aisiais pirmąkart tapo tėvu – Carey padovanojo jam sūnų. Berniuką pavadino Homeru Jamesu Jigme’u Gere’u: Homeru – Richardo tėvo garbei, Jamesu – Carey tėvo garbei, o Jigme’as išvertus iš tibetiečių kalbos reiškia „bebaimis”.
Po dvejų metų Carey ir Richardas susituokė. Ceremonijoje dalyvavo tik jų vaikai ir savivaldos valdininkas, įregistravęs jų santuoką.
Gere’ų šeima ramiai gyveno Bedforde, Niujorko valstijoje. Miestelis nedidelis, bet garsėja savo gyventojais. Holivudo žvaigždės ir jo žmonos kaimynai – nekilnojamojo turto magnatas Donaldas Trumpas, dizaineris Ralphas Laurenas, aktoriai Michaelas Douglasas, Ryanas Reynoldsas, režisierius Lasse Hallströmas.
* * *
Pora stipriai rizikavo, kai netikėtai nusprendė atidaryti Bedforde savo viešbutį.
„Radome seną, pusiau sugriautą sandėlį, kuriam daugiau nei pora šimtų metų. Nusipirkome jį ir jį juosiantį žemės sklypą. Atkreipiau dėmesį, kad mano vyras turi statybininko sugebėjimų: jam patinka statyti, perstatinėti ir remontuoti. Richardas dirbo kartu su darbininkais – nė kiek ne mažiau nei jie. Grįždavo namo nešvarus, nusibrozdinęs, bet laimingas kaip vaikas”, – anksčiau pasakojo Carey.
2009-aisiais duris atvėrusiame Gere’ų šeimos viešbutyje yra jogos ir meditacijos centrai, restoranas, kuris buvo įtrauktas į geriausių naujų restoranų sąrašą.
„Greičiausiai pasirinkau ne tą profesiją – man vis labiau patinka dirbti fizinį darbą. Vis dar esu kaimo vaikinukas, plaunantis tėvo mašiną”, – sakė R.Gere’as.
Greičiausiai ir tai turėjo įtakos, kad C.Lowell ir R.Gere’as pasuko skirtingais gyvenimo keliais.
Filmo „Graži moteris” žvaigždė, nors ir vadinamas sekso simboliu, nori ramybės, o jo žmona – buvusi Džeimso Bondo mergina filme „Leidimas žudyti” – mieliau renkasi vakarėlius ir viešumą.
Richardo tėvai kuklūs: mama Doris Ann – namų šeimininkė, tėvas Homeras George’as Gere’as – draudimo agentas.
Jo šeima nebuvo turtinga. Aktoriaus tėvai tebegyvena tame pačiame name Niujorko valstijos miestelyje, kur R.Gere’as, jo trys seserys ir brolis lankė mokyklą.
Didelėmis pajamomis šeima negalėjo pasigirti, tačiau tėvai stengėsi vaikams suteikti gerą išsilavinimą: būsimoji Holivudo žvaigždė, jo seserys ir broliai lankė ir muzikos mokyklą.
R.Gere’o tėvai buvo aktyvūs vietos Metodistų bažnyčios bendruomenės nariai, o homeras Gere’as vienu metu net svarstė tapti dvasininku. Jis įskiepijo savo vaikams pomėgį skaityti ir nagrinėti Bibliją, kitas religinio ir filosofinio turinio knygas.
Richardas merginoms atrodė protingas ir paslaptingas. Joms patiko, kad vaikinas groja trimitu, gitara, fortepijonu, bandža, buvo mokyklos tarybos pirmininkas ir puikus gimnastas.
* * *
Kai R.Gere’as įstojo į Masačusetso valstijoje esančio Amhersto universiteto filosofijos fakultetą, jį iškart pastebėjo vyresniųjų kursų studentai ir pakvietė į universiteto broliją. Bet jam nepatiko „įšventinimo” tradicijos: naujokėlis turėjo viešai nusišlapinti ant vyresniųjų „brolių” išrinktų durų.
R.Gere’as demonstratyviai atsisakė tapti brolijos nariu ir su vienu draugu įkūrė Karališkąjį paslaptingo karpio ordiną, pajuokiantį universiteto broliją. Naujojo ordino nariai suvalgė po keletą kilogramų keptos žuvies ir iš ašakų pasidarė vėrinius. Neapsikentęs universiteto dekanas išsikvietė jaunuolius ir liepė nusiimti „tas bjaurybes”.
Kai Amhersto studentai nusprendė savo teatre pastatyti miuziklą „Karalius ir aš”, į atlikėjų atranką nuskubėjo ir R.Gere’as. Bet jis pareiškė, jog dalyvaus tik tuo atveju, jei gaus pagrindinį vaidmenį.
„Buvau siaubingai įžūlus, nes visko bijojau ir labai nepasitikėjau savimi. Trumpai tariant, buvau tipiškas paauglys, tik nespuoguotas. Ir turėjau visus klasikinius paauglių kompleksus”, – pasakojo R.Gere’as.
Pagrindinį vaidmenį miuzikle jam davė, tad scenoje, kai reikėdavo įsijausti ir perteikti svetimus jausmus, Richardas galėjo būti pasitikintis savimi ir laisvas.
Kaimyniniame Provinstauno miestelyje buvo įsikūręs žinomas teatras, į kurio sceną patekti svajojo daugelis Amhersto universiteto studentų. Ne vieną labiausiai viliojo galimybė vasarą užsidirbti pinigų. 1969-ųjų pavasarį vyko eilinė atranka, kurioje dalyvavo keli šimtai studentų. Paėmė tik vieną – R.Gere’ą.
Vietos laikraštis pavadino jo vaidybą pribloškiama – jis sužavėjo ir žiūrovus, ir savo naujuosius kolegas.
Kad ir kur Richardas pasirodydavo, jį pamėgdavo visi – tiek moterys, tiek vyrai. Jis būdavo nepasiekiamas ir atrodydavo pasitikintis savimi, nors iš tiesų buvo gana baugštus.
Tą vasarą Richardas pradėjo draugauti su mergina. Rugpjūčio 31-ąją jam turėjo sukakti 20 metų ir jis prisiekė: jei iki tol nesusiras merginos, likusį gyvenimą bus vienuolis.
* * *
Kai vienas režisierių pasiūlė Richardui nuolatinį darbą Siatlo teatre, jis metė universitetą.
R.Gere’as nebuvo panašus į artistą – mūvėjo aptrintus džinsus, vilkėjo karinio stiliaus striukę, plaukai siekė pečius, tad teatre jo nevertino rimtai – priėmė kaip žavų jaunuolį. Siatlas – tai ne Provinstaunas, ir žvaigžde R.Gere’as netapo. Pasibaigus sezonui jis persikėlė į Niujorką.
Richardas apsistojo mažyčiame bute su savo pirmąja meile – Siatlo teatro vadybininke. Netrukus mergina, pavargusi nuo perspektyvos neturinčių santykių ir jų bute knibždančių tarakonų, grįžo į gimtąjį miestą, o jos vietą užėmė pradedančioji aktorė Penelope Milford.
Richardas darbą norėjo susieti su muzika ir vaidyba – abi jo svajonės 1971-aisiais išsipildė: Brodvėjuje buvo statomas miuziklas „Briliantinas” (tokiu pat pavadinimu buvo sukurtas filmas, kur pagrindinį vaidmenį atliko Johnas Travolta), ir Richardą pakvietė pagrindinio vaidmens atlikėjo dubleriu.
Kai po dvejų metų šio miuziklo buvo imtasi Londone, pagrindinį vaidmenį atliko R.Gere’as.
Didžiosios Britanijos sostinėje jis pirmą kartą užsidirbo tiek pinigų, kad galėjo nusipirkti „Triumph” markės motociklą. Richardas su „pergale” grįžo į Niujorką ir važinėjo po miestą, įsispraudęs į juodus odinius drabužius. Laisvosios meilės idėjoms ištikima P.Milford neketino jo laukti ir užmezgė romaną su pradedančiuoju prodiuseriu Craigu Baumgartenu.
Su juo Richardas mėgino išsiaiškinti santykius, bet iki muštynių nepriėjo: vyrai išgėrė ir susidraugavo. Pasak C.Baumgarteno, jie linksmai leido laiką ir prikrėtė visokių eibių.
Kai R.Gere’ą pakvietė nusifilmuoti juostoje apie Bruklino jaunimo gaują, jis nuo pat pradžių su kaip ir jis pradedančiu aktoriumi Sylvesteriu Stallone nerado bendros kalbos. Jie visą laiką barėsi, ir filmo režisierius, pavargęs nuo jų ginčų, iš R.Gere’o vaidmenį atėmė.
Prisigėręs, nenusirengęs odinės striukės Richardas žnektelėjo į lovą ir iš jos neišlipo tris paras. Išsiblaivęs puolė medituoti – to jį buvo išmokiusi Penelope. Ir tai, matyt, padėjo: jis suvaidino trijuose vienas po kito statytuose filmuose. Jie buvo gana sėkmingi, bet R.Gere’as vis dar buvo priskiriamas bedarbių aktorių kategorijai ir gaudavo pašalpą.
1978-ųjų pradžioje jis nustojo gauti pašalpą ir išvyko į Londoną, kino juostos „Jankiai” filmavimo aikštelę. Grįžęs į JAV nustebo, kad tėvynėje laikomas kone žvaigžde. Žurnalistai prašė interviu, jo nuotraukos keliavo po spaudą, o R.Gere’as nežinojo, kaip su tuo susitvarkyti. Paklausęs kolegų patarimo, pasisamdė atstovę spaudai, kuri geležine ranka valdė tiek savo darbdavį R.Gere’ą, tiek reporterius. Pastariems rengė atranką dėl teisės pabendrauti su jos globotiniu.
Atranką atlaikiusi konservatyvaus moterų žurnalo „Ladies Home” žurnalistė rašė apie savo bendravimą su R.Gere’u:
„Iš jo nebuvo įmanoma išspausti nė žodelio: tylėjo, dėbčiojo į šalį ir apskritai elgėsi kaip provincialas. Ant apykaklės buvo matyti pleiskanų. Nusprendžiau jį išprovokuoti ir paklausiau: kaip reaguoja, kai jį vadina sekso simboliu? O gal jam labiau patinka vyrai? „Norite pažiūrėti į tikrą sekso simbolį?” – suriaumojo R.Gere’as ir atsisegė kelnių užtrauktuką.”
Išsiskyręs su P.Milford, Richardas pradėjo susitikinėti su brazilų dailininke Sylvia Martens, su kuria kartu buvo beveik septynerius metus. Būtent ji nuvežė Richardą į Nepalą, kur jis pirmą kartą sužinojo apie Tibetą ir tibetiečių problemas.
Po „Amerikietiško žigolo” premjeros (1980 m. vasarį) R.Gere’ui tvirtai prilipo sekso simbolio etiketė. Alyvos į ugnį šliūkštelėjo jo atstovė spaudai – pasistengė, kad žurnalo „People” viršelis būtų papuoštas iki pusės apsinuoginusio R.Gere’o nuotrauka. Įpykęs aktorius savo atstovę spaudai atleido, bet nuo to laiko niekas jo nevertino kaip rimtų vaidmenų aktoriaus.
Sekso simbolio statusas buvo pavojingas: kartą R.Gere’ą užpuolė tolimųjų reisų vairuotojas, kurį paliko žmona. Pasirodo, ji buvo taip įsimylėjusi R.Gere’ą, kad susirado į jį panašų kitą tolimųjų reisų vairuotoją.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje R.Gere’as įsitvirtino aktorių vidutiniokų sąrašuose, nors jį itin mylėjo moteriškoji kino auditorija. Bet jam kur kas svarbiau buvo suvokti save ir savo pasaulį, kurį jis atrado budizme: aktorius vis daugiau laiko praleisdavo Indijos mieste Darmsaloje, kur tremtyje buvo įsikūrusi tibetiečių vyriausybė ir Dalai Lama, tapęs dvasiniu R.Gere’o mokytoju.
1987-aisiais Niujorke aktorius atidarė kultūros centrą „Tibeto namai” – tapo pirmuoju jo prezidentu, remontavo patalpas, rinko lėšas. Iki šiol „Tibeto namams” aktorius skiria nemažą savo honorarų dalį.
* * *
Būdamas 39-erių R.Gere’as įsimylėjo septyniolika metų jaunesnį supermodelį Cindy Crawford. Ji – jauna, naivi, jis – patyręs, griežtas. Meilė įkvėpė R.Gere’ui naujų jėgų: jis atliko vaidmenis dviejuose itin pelninguose filmuose – „Vidaus tyrimas” ir lemtingame „Graži moteris”. Pastaroji melodrama grąžino aktoriui sekso simbolio etiketę, bet jis tapo ir brandžiu, gyvenimo išminties turinčiu ir dėl to dar labiau geidžiamu vyru.
R.Gere’as iki šiol nemėgsta „Gražios moters” ir mano, jog šio vaidmens reikėjo atsisakyti: jis nusifilmavo įkalbėtas draugo, šios juostos prodiuserio. Vienintelis džiaugsmas, kurį aktoriui suteikė „Graži moteris”, buvo tai, kad jis pats atliko visas kompozicijas fortepijonu.
Po šių filmų premjerų C.Crawford ir R.Gere’as pradėjo rodytis viešumoje. Jie susituokė Las Vegase po dvejų metų draugystės, apsikeitę žiedais, susuktais iš blizgaus saldainių popieriaus.
Tuoktis pasiūlė supermodelis, tiesą sakant, prirėmė jį prie sienos: nevesi – išeisiu. Medaus mėnesį pora praleido Indijoje.
Po ketverių metų santuoka subyrėjo. Pasak supermodelio, jų santykių problema buvo didelis amžiaus skirtumas.
„Bręsdama vis geriau suvokiau savo vaidmenį šiame gyvenime. O Richardas norėjo, kad likčiau tokia pat mergina, kurią jis kažkada pamilo”, – sakė supermodelis C.Crawford.
Praėjus keleriems metams po skyrybų Cindy vėl ištekėjo.
R.Gere’as susitikinėjo su aktorėmis, modeliais, bet skyrė laiko ir labdaringoms akcijoms: važinėjo po Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse įsikūrusias pabėgėlių stovyklas, dalyvavo vietos genčių gyvenimo būdą ginančių organizacijų veikloje, rinko lėšas sergantiems AIDS, finansiškai rėmė klinikos Indijoje statybą.
Kadangi pasisako už Tibeto nepriklausomybę, Holivudo žvaigždei draudžiama įvažiuoti į Kiniją.
Praėjus trejiems metams po skyrybų su C.Crawford, Richardas susipažino su modeliu ir aktore C.Lowell. Ji taip pat gerokai jaunesnė už R.Gere’ą, bet jų pažinties metu jau buvo patyrusi – du kartus išsiskyrusi ir dukterį auginanti 37 metų moteris.
Jos kino karjera ne tokia sėkminga kaip vyro: C.Lowell sėkmingiausias vaidmuo – Džeimso Bondo mergina („Leidimas žudyti”), taip pat penkerius metus ji filmavosi televizijos seriale „Įstatymas ir tvarka”.
Parengė Ona Kacėnaitė
