Apie tai, kad TV3 nutraukė sutartį, R. Janutienė sužinojo vėlyvą rudenį atostogaudama Ispanijoje.
Išvykdama ji buvo palikusi keletą parengtų siužetų. Vienas iš jų pasakojo apie nepatrauklius D. Grybauskaitės biografijos faktus ir karjeros vingius.
TV3 vadovai laidos nutarė nerodyti, o netrukus iš televizijos buvo išspirta ir jos autorė su visa kūrybine grupe.
Neparodyta „Paskutinė instancija“ tapo interneto sensacija.
Laidą įsikėlė net keli naujienų portalai, kur ją peržiūrėjo keli šimtai tūkstančių lankytojų. Galbūt netgi daugiau nei būtų pamatę per televiziją.
„Tai tik įrodo, kad visuomenei trūksta informacijos apie šalies vadovę“, — įsitikinusi R.Janutienė. „TV antenai“ žurnalistė papasakojo, kas ją paskatino rašyti knygą apie Lietuvos prezidentę.
— Kodėl nusprendėte grįžti prie prezidentės biografijos?
— Darau tai todėl, kad žmonėms iš tikrųjų rūpi. Jeigu tiek daug žmonių internete pasižiūrėjo per TV3 neparodytą mano laidą, kurioje nebuvo nieko sensacingo, vadinasi, informacijos apie šalies vadovę iš tiesų trūksta.
Kai prieš ketverius metus mes su kolege Rasa Kalinauskaite kūrėme siužetus „Paskutinei instancijai“, pajudinome panašią temą. Atskleidėme faktų apie kai kurių žinomų veikėjų karjeros vingius ir žmonės tuo labai susidomėjo.
Iš praeities į dabartį lyg niekur nieko su spalvingais biografijos faktais yra atšuoliavę nemažai žmonių. Panelė D. Grybauskaitė yra viena iš tokių.
Iš to, ką dabar dėlioju savo knygoje, ji man atsiskleidžia kaip visiškai beasmenis žmogus. Ji — viršininkė, beasmenė viršininkė. Tai žmogus, labiau besidomintis įtaka, nei turintis kokį nors konkretų planą, ką čia tai Lietuvai nuveikus.
— Rašyti knygą paskatino ne tik laidos uždraudimas?
— Labiau nustebino ir paskatino žmonių reakcija bei laidos peržiūrų internete skaičius.
Todėl grįžusi po atostogų vos ne iškart sėdau rašyti knygos ir laiką iki Kalėdų praleidau Lietuvos ypatingajame archyve. Paskui mane sekiojo visokios burauskaitės (Teresė Birutė Burauskaitė — Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė. Šių metų sausio 14 d. D.Grybauskaitė 70-mečio proga jai įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių. — Red.) ir tikrino, ką tikrinau aš.
Ji lankėsi Ypatingajame archyve ir bandė paneigti tai, ką patikrinau. Sakė, kad ten tokių faktų nėra.
Turiu krūvą dokumentų, kurių kasdien vis gausėja geometrine progresija. D. Grybauskaitę tikrai verta aprašyti. O žiūrint dramaturgiškai, ji labai nevienareikšmis personažas.
— Ar jau sugalvojote knygos pavadinimą?
— Dar ne. Kiekviena diena, mintyse praleista su prezidente, kuo nors vis dar nustebina. Nors mane dabar nustebinti sunku, vis dar randu, kas sukelia nuostabą. Dėl to ir knygos pavadinimas kasdien keičiasi.
Keista, kad mes nežinome dalies jos biografijos. Bet tai galima patikrinti. Galima patikrinti ir kas buvo jos tėvas, senelis.
Aš matau tiek daug melo ir noro užtušuoti savo biografiją, kad suprantu, jog mano pastangos — ne bevaisės.
Mes tiek daug nežinome apie valstybės vadovę. Kai pakalbi su žmonėmis, kurie yra dirbę su D. Grybauskaite, supranti, kad televizijos ekranuose, renginiuose ji — visiškai kitas žmogus. Iš tiesų ji labai skiriasi nuo to įvaizdžio, kurį apie save sukūrė.
— Ar iki pasirodant knygai jūsų rankraščiai netikėtai nedings?
— Stengiuosi pasidaryti daug kopijų.
— Ar turite sutartį su kokia nors leidykla?
— Pasiūlymą rašyti knygą apie prezidentę gavau iš vienos leidyklos, tačiau konkrečios sutarties nesu pasirašiusi.
— Ar yra terminas, iki kada turite baigti knygą?
— Terminą nusistačiau pati — iki sėjos. Tai yra iki kovo 1-osios.
— Taigi šiųmetėje knygų mugėje jos dar neišvysime?
— Skubėti ją baigti iki knygų mugės būtų neatsakinga. Darbo apimtis tikrai didžiulė. Kasdien daugėja faktų, kuriuos reikia kruopščiai patikrinti.
Žinau, su kuo vėliau susidursiu, todėl kiekvieną savo atradimą turiu pagrįsti dokumentu. O tie patikrinimai atima daug laiko.
— Ar knyga bus iliustruota?
— O taip. Su piešinukais, schemomis ir genealoginiu medžiu. (Juokiasi.)
— Ar rengiatės grįžti į televiziją?
— Sutarties pasirašiusi kol kas nesu. Tačiau su viena televizija jau aptariau naujo projekto formą.
Kalbamės apie dinamišką laidą. Tai būtų tiriamoji žurnalistika. Nusprendžiau daugiau nebesileisti į jokius „popsus“. Nebeaptarinėsiu, kaip numesti svorio ir panašių dalykų. Grįžtu į tikrą žurnalistiką.
— Derinsite knygos rašymą ir laidos kūrimą?
— Tikrai ne. Pirmiausia baigsiu rašto darbus. Jeigu kartu įsikinkysiu į televizijos darbus, prarasiu dalį gyvenimo.
Knyga, įvertinta premija
■ 1999 m. R. Janutienė išleido tiriamosios žurnalistikos knygą „Nuslėptoji „Williams“ atėjimo istorija“, už kurią buvo apdovanota Vinco Kudirkos premija.
■ Knygoje bemaž detektyvo stiliumi aprašomi „amžiaus sandorio“ — šalies naftos komplekso perdavimo amerikiečių kompanijai „Williams International Company“ politiniai užkulisiai. Žurnalistė pasakoja apie Vytauto Landsbergio, Audriaus Butkevičiaus, Rolando Pakso, Aleksandro Abišalos ir kitų politikų bei visuomenės veikėjų vaidmenį šioje istorijoje. Knygoje pateikti įslaptinti sandorio dokumentai ir nuotraukos.
■ V. Kudirkos premiją skiria Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija.
