Sprendimą dalyvauti „Muzikinėje kaukėje“ I. Puzaraitė juokais vadina operacija „Išgelbėk draugą“. Ji iš tiesų tapo šio muzikos projekto gelbėtoja, kai iš jo nieko nepaaiškinęs pasitraukė R. Rudokas.
Projekto dalyviai kovojo dėl 20 tūkst. litų, iš kurių pusė sumos turi būti skirta labdarai, o likusi dalis — laimėjusiam atlikėjui. Projektą laimėjo Ruslanas Kirilkinas.
— Nusifilmavote vos dviejose laidose — persikūnijote į Irmą Jurgelevičiūtę ir Donatą Montvydą, tačiau atsisakėte grumtis finale dėl pagrindinio prizo. Kodėl? — „TV antena“ paklausė I. Puzaraitės.
— Į „Muzikinę kaukę“ patekau atsitiktinai — man paskambino laidos prodiuseriai ir paprašė gelbėti, nes R. Rudokas neatvyko į filmavimą. Net nežinojau projekto taisyklių ir to, kad artėja finalas, į konkursą buvau įmesta kaip aklas kačiukas.
Kai sužinojau, kad dalyvauju su R. Rudoko sukauptais taškais, atsisakiau dainuoti finale, nes manau, kad tai būtų buvę negarbinga kitų dalyvių atžvilgiu. Jie varžėsi nuo pradžių, o aš staiga ateinu iš niekur ir patenku į finalą. Eidama į „Muzikinę kaukę“ maniau, kad viskas bus paprasčiau, tačiau neįsivaizduojate, kaip sunku persikūnyti į kitą žmogų! O ypač į vyrą.
— Kas nutiko, kad pusmečiui buvote pasitraukusi iš televizijos?
— Sušlubavo sveikata. Be to, buvau visiškai apleidusi mokslus (I. Puzaraitė neakivaizdiniu būdu Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete studijuoja ekonomiką. — Red.). Pusmetį nelankiau paskaitų, atsirado skolų.
Kai vieną rytą nepajėgiau išlipti iš lovos, rimtai išsigandau. Visą gyvenimą buvau visiškai sveika — manęs nepuldavo nei gripas, nei sloga, nei kitokios bacilos. Ir staiga — nė iš vietos. Susimąsčiau, gal verta sustoti. Juolab kad ir koncertų užkulisiuose ne kartą esu suklupusi, pasipildavo ašaros. O šiaip nesu verksnė. Aš žema (158 cm ūgio. — Red.), bet morališkai labai stipri.
Nusprendžiau, kad esu visiškai išsekusi ir reikia ko nors atsisakyti. Pasitraukiau iš televizijos. Kai atsirado daugiau laiko, išsilaikiau visas skolas. Esu be galo laiminga, kad laiku priėmiau sprendimą sustoti.
— Ar jau atsigavote ir vėl neriate visur, kur kviečia?
— Nedažnai žmonės staiga pradingsta iš televizijos projektų, todėl tikiuosi, kad neturėsiu tapti nuolatine gelbėtoja. (Šypsosi.)
— Kokia buvo jūsų dienotvarkė pastarąjį pusmetį?
— Koncertinės veiklos neatsisakiau — ir su Mariumi Jampolskiu, ir su „Studentėmis“ koncertavau itin daug: važinėjau po Lietuvą, dainuodavau naktiniuose klubuose ir užsakomuosiuose koncertuose, tačiau galėjau daugiau pamiegoti, nereikėdavo niekur lėkti.
Šiokiadieniais atsikėlusi pasimokydavau, rašydavau darbus, išsilaikiau egzaminus. Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio koncertuodavau, tačiau rasdavau laiko aplankyti artimuosius: pabūti pas senelius, krikšto mamą.
Tam, kad pailsėčiau, man nebūtina važiuoti į užsienį. Pastarąjį kartą užsienyje atostogavau gal prieš septynerius metus — buvau išsiruošusi į Turkiją. Tada nieko neveikiau, tik gulinėjau paplūdimyje.
Tačiau man geriausias poilsis su savais, kai nereikia niekur skubėti ir galiu skirti laiko buičiai.
Dabar turiu mažiau veiklos, tad į mano gyvenimą grįžo televizija (I. Puzaraitė tapo LNK laidos „KK2 penktadienis“ viena vedėjų. — Red.).
— Pramogų pasaulyje esate kone nuo ketverių metų: iš pradžių koncertuodavote su vaikų kolektyvu „O lia lia“, paskui — su „Mokinukėmis“, dabar — su M. Jampolskiu ir „Studentėmis“, vedate televizijos laidą. Ar niekuomet nesigailėjote dėl pasirinkto kelio?
— Dabar kartais pasvarstau, kad gyvenu kitaip nei daugelis. Jau nuo vaikystės aukoju draugų ir savo gimtadienius, tėvelių šventes, krikštynas. Tačiau su seserimi Ineta visada pačios rinkomės ir koncertinė veikla mums yra svarbiausia.
Norisi su draugais pabūti, gimtadienį atšvęsti, bet negali pasakyti „ne“, jei kas nors kviečia koncertuoti. Tai mūsų darbas.
