Azerbaidžane gimęs ir augęs R. Mammadlis į Lietuvą atvyko įgyti aukštojo išsilavinimo. Tačiau jis nenorėjo tapti vienu iš tų, kurie negali rasti darbo pagal specialybę.
Todėl vaikinas pradėjo lankyti ir kirpėjų kursus. Juos baigęs Raulis metė studijas universitete ir ėmė dirbti dviejuose Vilniaus grožio salonuose.
Akivaizdu, šis darbas – R. Mammadlio svajonė. Pokalbio metu jis daug pasakojo apie kirpėjo karjerą, tačiau vengė kalbėti apie universitetą.
Prispirtas į kampą pradėjo kvatotis: „Jūs juoksitės! Universitete studijavau statybų inžineriją. Gal sunku tuo patikėti, bet ten buvo gražių vaikinų – daug vaikinų. Nors... Aš jums to nesakiau – mano mergina gali supykti.”
– Aš maniau, kad jūs gėjus.
– Kiek anksčiau susitikinėjau su vaikinu. Po metus trukusios draugystės išsiskyrėme. Dabar aš susitikinėju su mergina. Kol kas mes nesame pora – dar tik bandome pažinti vienas kitą.
Neskirstau žmonių į homoseksualus, heteroseksualus ar biseksualus.
Nepripažįstu tokio dalyko kaip seksualinė orientacija.
Taip, man patinka vaikinai, bet galiu susižavėti ir mergina. Svarbiausia, kad žmogus būtų supratingas.
Jei dabar susitikinėju su mergina, dar nereiškia, kad esu heteroseksualus. Jei ryt imsiu susitikinėti su vaikinu, netapsiu gėjumi.
Mane erzina žmonės, kurie liepia man susitikinėti su merginomis. Jie sako: jei to nebandžiau, negaliu žinoti, ar man tai patinka.
Tai kvaila. Juk viskas priklauso nuo to, ką jaučiu konkrečiam žmogui.
– Į Lietuvą atvykote būdamas vos 17 metų. Ar nebijojote gyventi svetimoje šalyje?
– Azerbaidžane palikau savo senąjį gyvenimą. Čia reikėjo viską pradėti iš pradžių.
Buvau įpratęs, kad mama kontroliuoja mano gyvenimą – negalėdavau išeiti iš namų, prieš tai nepaskambinęs mamai.
Jei ji nepritardavo, likdavau namuose. Pats nieko negalėjau nuspręsti. Tik atvykęs į Lietuvą pajutau laisvę, bet kartu su ja prisiėmiau didelę naštą – dabar pats turiu prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
– Jūsų išvaizda išskirtinė. Kokių komentarų išgirstate?
– Prieš dvi dienas gatvėje du vaikinai man rėkė: „Gražuole!” Tokiais atvejais nesileidžiu į kalbas. Kartais žmonės nesupranta, kad esu vaikinas.
Įžeidinėjimų tikrai neišgirstu. Žmonės Lietuvoje labai mandagūs ir paslaugūs.
Pastebėjau, kad saulėtomis dienomis lietuviai yra ypač malonūs, o apsiniaukusiomis būna susiraukę, kažkur skuba.
– Bet po jūsų pasirodymo televizijos laidoje interneto komentatoriai nepagailėjo šlykščių replikų.
– Neskaičiau, nors draugai apie jas pasakojo. Aš tokiais atvejais cituoju reperę Nicki Minaj: „Mylėk savo niekintojus, nes jie daro tave žinomą.”
Suprantu, kad nėra gerai, jog visai nesidroviu savęs. Kai ką nors beprotiško sugalvoju, draugė mane stabdo. Viskas baigiasi tuo, kad savo idėjas įgyvendinu be jos.
– Kokios tos idėjos?
– Pavyzdžiui, visada norėjau ilgų plaukų. Ėmiau juos ir prisiauginau. Sumokėjau tikrai nemenką sumą, bet netrukus plaukus teko nukirpti – visi manyje pradėjo matyti tik merginą.
– Sijonus ir sukneles vilkite?
– Visi to manęs klausia! Ne, tai ne man. Tiesą sakant, nė vieno jų neturiu. Taip, aš dėviu moteriškus drabužius, tačiau suknelės – tabu.
Esu labai liesas, todėl man reikia XXS dydžio drabužių. Jų sunku rasti. Taigi pradėjau vilkėti moteriškus drabužius. Jie puikiai man tinka.
Man patinka pokyčiai. Galbūt vieną dieną nuspręsiu, kad noriu visiškai pasikeisti. Tuomet nustosiu darytis makiažą ir pradėsiu auginti barzdą.
– Moteriškais drabužiais pradėjote rengtis atvykęs į Lietuvą. Kaip į tai reagavo jūsų šeima?
– Mamai nebuvo sunku su tuo susitaikyti, nes dažausi nuo 14 metų.
Viskas prasidėjo nuo Helovino šventės, kai juodu pieštuku apsibrėžiau akis. Man tai patiko.
– Į dienos šviesą jus ištraukė Monika Račiūnaitė-Pogrebnojė. Kaip su ja susipažinote?
– Monika atėjo pas mane kirptis. Iškart pastebėjau, jog ji graži, tačiau nesitikėjau, kad ji modelis. Žinomi žmonės mėgsta pabrėžti savo statusą, paklausti, ar juos esu matęs per televiziją. Monika taip nesielgė.
Pasakiau, jog jos veido bruožai gražūs ir ji turėtų dirbti modeliu. Ji buvo kukli – padėkojo, ir tiek.
Kai Monika išėjo iš salono, kosmetologė man pasakė, jog ji dirba modeliu. Jaučiausi lyg idiotas. (Juokiasi.)
– Galbūt Monika – ne vienintelė žinoma jūsų draugė?
– Nesidomiu įžymybėmis, todėl kartais nė nežinau, ar sutiktas žmogus yra žinomas. Kartą naktiniame klube prie manęs priėjo Soliaris.
Pasisveikino, paklausė, kaip laikausi. Atsakiau, kad man sekasi puikiai. Tuomet jis pasakė, jog esu gražus. Aš jam padėkojau ir šokau toliau.
Manau, Soliarį šokiravo tai, kad jo neatpažinau. Kai jis prisistatė, aš pasirodžiau kaip kvailys, mat atsakiau: „Malonu susipažinti, Soliarium.”
Iš klubo kartu nuėjome į uždarą vakarėlį. Po to nebesusisiekėme.
Vis dėlto po televizijos laidos, kurioje pasirodžiau, Soliaris pridėjo mane prie socialinio tinklo draugų.
Tik perskaitęs jo anketą suvokiau, kad jis yra žinomas (atlikėjas Algimantas Minalga-Soliaris išgarsėjo televizijos projekte „Dangus”. – Red.).
