Margarita dažnai išgirsta klausimą, ar savo sportinius įgūdžius panaudotų gatvėje, ar užpulta neišsigąstų.
Ypač tokių klausimų padaugėjo po bušido čempiono Remigijaus Morkevičiaus agresijos priepuolio, kai neseniai Kaune jis spyrė į galvą pro šalį einančiai merginai. Vėliau sportininkas viešai gailėjosi dėl to, ką padaręs, tačiau Margarita jo poelgio nesupranta ir nepateisina.
„Dažnai sportininkų emocijos stipresnės ir labiau svyruoja nei paprasto žmogaus. Vieną akimirką jie gali būti visiškai ramūs, o kitą – susijaudinę ar net agresyvūs.
Suvaldyti emocijas sunku, tačiau manau, jog žmogus tuo ir skiriasi nuo beždžionės, kad sugeba valdytis. Mes, žmonės, mokame kontroliuoti savo emocijas, instinktus“, – kalbėdama apie šalį sukrėtusį įvykį samprotavo karatė čempionė.
Vaikų ir moterų trenere dirbanti Margarita gatvėje galėtų pakovoti už save, tačiau jai priimtiniau konfliktą aiškintis žodžiais, o ne veiksmais.
Į Margaritos treniruotes dabar ateina moterys, kurios ieško ko nors nauja, kurioms pabodo treniruokliai ar aerobika. Ateina ir tokių, kurios nori išmokti apsiginti.
Karatė Margarita vadina ištvermės ir jėgos sportu – juo užsiimdamas žmogus stiprėja ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.
„Dirba visas kūnas! Karatė – labai aktyvi sporto šaka, čia nepraleisi nė vieno pratimo, nepasimuliuosi. Galima sudeginti labai daug kalorijų, numesti ne vieną kilogramą“, – aiškino pašnekovė.
Vaikystėje M. Čiuplytė žavėjosi koviniais filmais, tad galbūt dėl to ir atsidūrė karatė treniruotėse. Dabar stebėdama tas pačias kino filmų kovų scenas ji juokiasi – judesiai atrodo netikroviški ir dirbtini.
Pasaulio čempionatui, kuris balandžio 13 ir 14 dienomis vyks Lietuvoje ir kurį transliuos „Lietuvos ryto“ televizija, intensyviai besiruošianti sportininkė šiuo metu turi mažai laiko sau. Jos mintys sukasi tik apie treniruotes ir varžybas.
„Rytą išgeriu kavos, pavalgau, važiuoju į treniruotę. Po jos – pietūs, mano vedamos treniruotės vaikams, moterų grupei, vakare vėl ruošiuosi čempionatui.
Grįžusi išsikraustau krepšį ir krintu į lovą. Taip gyvenu jau daug metų ir nesiskundžiu“, – sakė iš Marijampolės kilusi, bet jau trejus metus Vilniuje gyvenanti M. Čiuplytė.
Margaritos treniruotės prieš svarbias varžybas skiriasi tik psichologiniu nusiteikimu. Žinodama, kad netrukus jos laukia čempionatas, juodojo karatė diržo savininkė iš savęs reikalauja kur kas daugiau. Kitu metu sportas jai – malonumas sau.
Jau daugiau nei dešimt metų profesionaliai sportuojanti Margarita lengviau atsikvepia nuo treniruočių tik vasarą, kai daugiau laiko skiria poilsiui, netreniruoja vaikų.
– Karatė – lyg ir labiau vyriška sporto šaka. Ką treniruotės duoda jums, moteriai? – „Stilius“ paklausė Margaritos.
– Galiu labai daug valgyti! Viską išsportuoju. Žinoma, maitintis turiu sveikai, nes kitaip nepajėgsiu sportuoti, jausiuosi apsunkusi, be energijos.
Galiu valgyti ir saldumynus, o mano draugės, atrodo, nevalgo nieko, kad tik atsikratytų kelių kilogramų.
Sportas stangrina, tarsi užkonservuoja kūną, saugo jaunystę. Kartais matau savo amžiaus nesportuojančias merginas, kurios atrodo kur kas vyresnės.
Tačiau yra ir trūkumų – nutrintos rankos, žaizdoti krumpliai, mėlynės.
Guodžiuosi, kad kai mažiau sportuosiu, rankos pagražės.
– Ar jums reikia laikytis kokių nors dietų, rinktis maistą?
– Sportininkui reikia gerųjų angliavandenių – ryžių, makaronų, grikių. Saldumynais kartais pasilepinu, tačiau jais nereikėtų piktnaudžiauti. Turiu valgyti baltyminio maisto, derinti produktus.
Mano svorio ir ūgio santykis – idealus: sveriu 71 kilogramą ir esu 173 centimetrų ūgio. Kad atitikčiau savo svorio kategoriją, labai stengtis nereikia, tad kalorijų neskaičiuoju.
Tik kai artėja vasara, kaip ir kiekviena moteris noriu atsikratyti kelių kilogramų. Pasiguodžiu, kad raumenys sveria daugiau nei riebalai. Kad ir kiek svertų, moterys visada nori būti bent keliais kilogramais lieknesnės.
– Kaip lepinate save, be kokių moteriškų procedūrų neapsieitumėte?
– Sportininkams svarbūs masažai, tad prieš varžybas visada atsipalaiduoju ant masažuotojo stalo. Labai mėgstu pirtis, vandens procedūras.
Namuose darausi kūno šveitimo procedūras, daug dėmesio skiriu savo nepaklusniems garbanotiems plaukams.
– Ir neįsivaizduojate savęs nedirbančios, besilankančios vien grožio salonuose?
– Įsivaizduoju ir labai norėčiau sau, savo grožiui skirti daugiau laiko. Tačiau dabar tam nematau prasmės – susitvarkau nagučius, o po kelių treniruočių jie nulūžta, lakas apsitrina – nespėčiau salone darytis manikiūro.
Svajoju apie tokį poilsį, kad galėčiau pasilepinti moteriškomis procedūromis. Man tai labai patinka!
Be galo mėgstu puoštis! Man patinka dėvėti sukneles, aukštakulnius – ypač vasarą.
Šiukšles galiu išnešti be makiažo, tačiau mėgstu pasidažyti. Prie veidrodžio laiką leidžiu ne tik prieš vakarėlį, bet ir kas rytą prieš treniruotę.
– Bet sportas jus riboja? Sakėte, kad paskutinį kartą puošėtės Naujųjų metų sutikimui.
– Taip, puošiausi senokai! Dėl sportininkės karjeros turiu kai ko atsisakyti. Prieš varžybas būtina skirti dėmesio poilsiui.
Negaliu sau leisti gražių rankų, švelnių pėdų. Suknelės trumpomis rankovėmis kartais nepaslepia mano mėlynių, todėl turiu rinktis kitokias.
Pokylių ir festivalių sau leisti negaliu, o ir neturiu potraukio. Tai kenkia širdžiai, sportuoti darosi sunkiau. Užtat galiu valgyti šokolado kiek tik noriu!
– Koks poilsis jums arčiausiai širdies?
– Kelionėse puikiai pailsiu. Mėgstu vandenį, vasarą lekiu į gamtą – baidarių žygius, prie ežero ir jūros. Kai išsimaudžiusi atsigulu ant smėlio ir šildo saulė, mane užplūsta labai geras jausmas.
Dievinu vasarą! Tuoj pradėsiu verkti – kaip mažas vaikas močiutės su saldainiu iš bažnyčios laukiu tikrojo pavasario! Esu vasaros vaikas. Tokios snieguotos Velykos man varo depresiją.
– Kokia kelionė jums labiausiai įsiminė?
– Dažniau keliauju kaip sportininkė. Man labai patinka Japonija, tačiau ją daugiau mačiau pro sporto salės langus. Kartą buvau pakviesta į moterų turnyrą. Gyvenome ten 13 dienų ir mus šiek tiek pavežiojo po lankytinus objektus.
Noriu grįžti į Japoniją, pakeliauti. Ten atsigauna širdis, galėčiau ten gyventi.
– Esate daugkartinė Europos čempionė, vieną kartą – pasaulio čempionė, pasaulio vicečempionė. Ko tikitės iš netrukus vyksiančio čempionato?
– Tikiuosi dar kartą tapti pasaulio čempione. Taip, Lietuvoje esu viena geriausių. (Juokiasi.)
Visada tikiuosi geriausio rezultato, nes tik tuomet ir galiu jį pasiekti. Jei eisiu tik dalyvauti, tai ir dalyvausiu. O aš einu laimėti.
Mano tikslai – aukščiausi. Lietuvos karatė sportas – vienas stipriausių, mums vis pavyksta išlaikyti tą poziciją.
Plačiau apie tai žurnale „Stilius“.
