Apie 20 metų svetur gyvenanti muzikantė dabar kuria dėklus, į kuriuos galima susidėti pieštukus, rašiklius, trintukus, raktus, USB jungtis, fotoaparatą arba kosmetiką. Jie gaminami iš panaudotų krepšinio kamuolių. Šiuos dėklus galima naudoti ir kaip delninukes.
Dar vieną lietuvės kūrybos vaisių mačiau Berlyno oro uoste – tai Lietuvos žemėlapio formos pakabutis prie lagamino, taip pat pagamintas iš krepšinio kamuolio.
„Nekūrybingų žmonių nėra, tik vieni savo kūrybingumą išreiškia, o kiti – ne. Kūrybingumas – mums visiems gamtos duota dovana, kuria galime naudotis įvairiose gyvenimo situacijose – ir bendraudami su vaiku, ir gamindami valgį”, – įsitikinusi Kelno mieste gyvenanti lietuvė.
Viskas prasidėjo nuo lauktuvių draugams užsienyje.
„Prieš dvidešimt metų į užsienį iš Lietuvos aš, kaip ir nemažai tautiečių, irgi veždavau linines staltiesėles, gintarus, trauktinę. Bet repertuaras labai greitai baigėsi, be to, supratau, kad tokių suvenyrų užsienyje nelabai kam reikia. Tada lioviausi ką nors vežti”, – prisimena lietuvė.
Prieš porą metų ji vėl pradėjo svarstyti, kokių suvenyrų iš Lietuvos parsivežtų jos užsieniečiai draugai? Ar per pastaruosius 20 metų Lietuvoje atsirado kas nors, kas atspindėtų dabartinę Lietuvą ir jos gyventoją?
„Labai paieškojusi radau porą įdomių sumanymų: „LT Identity” drabužius, Žilvino Stankevičiaus gintarinius kaleidoskopus, ona.com marškinėlius”, – vardijo Rita.
Tuo metu jai jau nedavė ramybės ir jos pačios idėjos.
„Mąsčiau, kas tikrai šiandien garsina Lietuvą? Ką pamatys svetimšalis važiuodamas per Lietuvą? Ką jis prisimins grįžęs namo? Linas ir gintaras – mums svarbūs atributai, bet pervažiavęs Lietuvą skersai išilgai gali ir nepamatyti nei linais apsėto lauko, nei bangų išmetamų gintarų”, – susimąstė lietuvė.
O krepšinio nepastebėti Lietuvoje neįmanoma. Tad vieną dieną ji paėmė seną krepšinio kamuolį ir sukarpė, o tada vėl susiuvo. Taip atsirado suvenyras – pieštukų dėklas iš žaisti nebetinkamo krepšinio kamuolio.
Iš pradžių suvenyrai buvo kuriami namo rūsyje. Apdoroti storą gumą buvo nelengva – Rita susibadydavo rankas, nusilauždavo nagus. Vėliau siuvimo darbus ji patikėjo kitiems. Lietuvė įregistravo savo veiklą ir davė jai vardą „Bal Designs”.
Pagrindinė problema – iš kur gauti kamuolių. Dizainerė dirba ne su naujais, o su naudotais kamuoliais, kurių tenka gerokai paieškoti.
„Kadangi dėklus siuvu tik iš Lietuvoje naudotų kamuolių, jie ne tik svetimšaliui, bet ir mums, lietuviams, labai simboliški: gal šiuo kamuoliu buvo pelnyta svarbi pergalė? Gal jį rankose laikė žymus mūsų šalies krepšininkas?” – svarstė Rita.
Kai kuriems krepšinio kamuolys gali priminti savo pačių jaunystę, kitiems – svarbias lietuvių krepšininkų kovas.
„Viskas, ką kuriu, man pačiai turi kurstyti stiprias emocijas. Todėl kai man Vokietijoje pasiūlo gaminti dėklus iš futbolo kamuolių, atsakau, kad manęs tai nedomina, nes neturiu jokio emocinio ryšio su futbolu”, – aiškino pašnekovė.
Stiprių emocijų vedama ji sukūrė ir kitus savo darbus: šildyklę iš veltinio su užrašu „Tėvynė sušildys”, skirtą emigrantams, drobinius ekologiškus maišelius su užrašu „Lietuva”.
Vokietijoje gyvenanti lietuvė įsitikinusi: suvenyras nebūtinai turi būti labai rimtas ir siūlo į šias lauktuves žvelgti su šypsena.
Pamažu Rita pamatė, kad kolegos vertina jos darbus. Jos kurtus dėklus turi džiazo muzikantas Vladimiras Tarasovas, pianistas Aleksejus Liubimovas.
Koncertuodama užsienyje Rita apsilanko šiuolaikinio meno ir dizaino parduotuvėse, bet ne tik kaip pirkėja, o ir kaip dizainerė, siūlanti naujus savo darbus. Taip lietuviški suvenyrai pasiekė ne tik Lietuvos, bet ir Vienos, Berlyno, Kelno parduotuves.
Pernai rudenį lietuvė buvo pakviesta į Tokijo dizainerių savaitę. Tai – vienas svarbiausių dizaino renginių pasaulyje.
Japonijoje dizainerė sulaukė nemažai dėmesio – ją gyrė už ekologines idėjas. Mat dėklus Rita gamina iš dėvėtų kamuolių, kurie kitu atveju būtų sudeginami ir terštų atmosferą. Dabar jie atgaivinami antram gyvenimui ir atsiduria mokyklinėje kuprinėje ar stilingos ponios rankinėje.
„Toks mano asmeninis indėlis renkant šiukšles Lietuvoje”, – šypsojosi pašnekovė.
Pasisekimas Tokijuje buvo didžiulis: Ritos dėklus japonai išgraibstė parodai dar nepasibaigus. Dabar jų galima įsigyti ir Japonijos dizaino parduotuvėse.
Dabar Rita ruošiasi į Niujorką, kur savo kūrinius pristatys Tarptautinėje šiuolaikinio baldų dizaino parodoje.
Gastrolių maršrute - ir gimtinė
Pagrindinė Ritos Baltos profesija – dainininkė. Pradėjusi muzikos studijas Vilniuje, vėliau lietuvė mokėsi dainavimo Vokietijoje, Varšuvos F.Chopino muzikos akademijoje, Austrijos sostinėje Vienoje. Skambų Ritos sopraną jau girdėjo tarptautinių festivalių Romoje, Bolonijoje, Miunchene, Zalcburge, Berlyne, Amsterdame klausytojai. Jai yra tekę koncertuoti ne tik svarbiausiose Europos koncertų salėse, bet ir vykti gastrolių į Singapūrą, Kiniją, Indoneziją. Dabar lietuvė gyvena Vokietijoje, Kelno mieste, tačiau ji nesijaučia esanti emigrantė.
„Mano namai – Vilnius! Visi kiti adresai – tik klajonės, tiesiog dėl tam tikrų asmeninių priežasčių dar turiu būti čia”, – aiškino Rita. Balandžio mėnesį Vilniaus festivalyje „Jauna muzika” Rita dainavo dviejuose koncertuose.
Viename jų ji pirmą kartą Lietuvoje atliko Vykinto Baltako specialiai jai parašytą kūrinį „Ri” sopranui ir elektronikai. Šio kūrinio pasaulinė premjera įvyko 2007 m. Miunchene, muzikinės premijos „Siemens Musikpreis” teikimo metu. Vėliau Rita ir Vykintas jį atliko kituose Europos muzikos festivaliuose.
Be to, kartu su naujosios muzikos ansambliu „Lithuanian Ensemble Network” ji dainavo italų moderniosios muzikos klasiko Luciano Berio kūrinių lietuviškas premjeras.
