Per 20 metų - jokių permainų
Išleistas iš areštinės milijonierius, restoranų „Čili“ tinklo savininkas Tadas Karosas neatrodė patenkintas. Matyt, ne todėl, kad laisvė jam būtų įgrisusi. Greičiau jis raukėsi dėl to, kad sostinės Kosciuškos gatvėje esanti areštinė palieka neišdildomų nemalonių įspūdžių. Pajuodę čiužiniai, išmatų dvokas nevėdinamoje patalpoje, nevilties žodžiais išmargintos sienos. Tai – ne kadrai iš filmo apie diktatūros kankinamą trečiojo pasaulio šalį. Taip pačiame Vilniaus centre laikomi dešimtys sulaikytų Lietuvos piliečių. Net sunku pasakyti, kur žmogui geriau būti: dvivietėje kameroje, kur pusę ploto užima dvokianti tualeto skylė, o langai užmūryti, ar kameroje su dešimčia lovų, kur vietos daugiau, bet tuštintis reikia stebint daugybei akių. Ventiliacijos niekur nėra. Verslininkas tada prisiminė, kad areštinės patalpose yra tekę būti prieš 20 metų, kai dirbo prokuroru. Tačiau nuo to laiko niekas nepasikeitė. Atvirkščiai, yra dar blogiau nei sovietmečiu, mat patalpos nuo to laiko neremontuotos ir nevalytos. Į panašią situaciją buvo patekusi ir kita turtinga verslininkė – viešbučio „Romantic“ savininkė Dalia Kuklierienė. Ji juokavo, kad mėnesį praleidusi už grotų, dabar galėtų vesti paskaitas apie išgyvenimą areštinėje. Ant nepatogių, nešvarių, dvokiančių Lietuvos areštinių gultų praleido ne viena žvaigždė ir ne vienas milijonierius. Atrodo, kad toks išbandymas laukia ir buvusios grupės „Olialia pupytės“ narės M. Bui. Pirmadienį Vilniaus apygardos teismo teisėjos Reginos Pocienės neįtikino merginos argumentai dėl neatvykimo į teismą liudyti. Buvusiai dainininkei paskirta kardomoji priemonė – areštas. Ką gležna ir su tokiais išbandymais niekada nesusidūrusi moteris galėtų padaryti, kad gyvenimas už grotų taptų patogesnis ir švaresnis? Pradžiai - perskaityti šiuos areštinėse gyvenusių žinomų ir turtingų žmonių pasakojimus. Nors, kaip sakoma, geriau jau to neprireiktų, bet įvykiams pakrypus dar kreivesne vaga, tai gali praversti.
Pavartyti teisės vadovėlius
Areštinėse laiką leidę verslininkai sakė, kad labai padėjo advokatų patarimai arba teisės žinios. Tai padeda apsiginti ne tik nuo nedraugiškų kameros draugų, bet ir nuo nestatutinius santykius toleruojančių pareigūnų.
Pavyzdžiui, viešbučio „Romantic“ savininkė D. Kuklierienė įsigilino į Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyventojo pareigas ir teises. Todėl pasinaudodama jai suteiktomis galimybėmis galėjo daugiau laiko praleisti viena, o ne kitų įkalintųjų draugijoje.
Pasiraitoti rankoves ir išsišveisti kamerą Lietuvos areštinių situacija – labai prasta. Padorias gyvenimo sąlygas galima rasti vos keliose. Pareigūnai teisinasi, kad areštinėse žmonės ne ilsisi, bet atlieka bausmes.
Finansiniais nusikaltimais įtarta Panevėžio verslininkė D. Kuklierienė prisiminė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė didelį pažeminimą ir nusivylimą: „Kai mane pirmą kartą ten įvedė, aš kaip kulka šoviau verkdama lauk. Sąlygos buvo baisios. Ten lakstė 30 centimetrų dydžio žiurkės, prie mano akių per epilepsijos priepuolį nualpo moteris. Klozetas buvo toks apšnerkštas, kad nesimatė baltų vietų.“ Ji teigė, kad jau pirmąją dieną prižiūrėtojų paprašė skuduro bei valymo priemonių ir išsišveitė savo kamerą. „Prižiūrėtojai stebėdavosi, kad mano kamera visada kvepėjo. Gerai, kad iš manęs neatėmė kvepalų“, – kalbėjo moteris. Verslininkė teigė, kad išvalius dvokiančią kamerą, buvo lengviau ištverti nelaisvę. Todėl rengiantis į areštinę verta pasirūpinti sanitarinėmis ir valymo priemonėmis. Nusiteikti šiurpiai aplinkai, bet nebijoti vaiduoklių Įkalintieji areštinėje turėtų susirūpinti, kad gali tapti šiurpaus įvykio liudininkais. Tokioje vietoje, kaip areštinė Kosciuškos gatvėje, nelaimėliai kartais verčiau pasirenka mirtį nei prastas gyvenimo sąlygas.
Prižiūrėtojų laukia didžiausi nemalonumai, jei jie nesutrukdo ranką prieš save pakėlusiam žmogui. Bet vis tiek kasmet čia nusižudo po keletą piliečių. Pavyzdžiui, verslininkė D. Kuklierienė buvo uždaryta kameroje, kurioje pasikorė jaunas vaikinas. Garsiojoje Vilniaus areštinėje Kosciuškos gatvėje net dirba tvirtas ir galingas pareigūnas, kuris įstengia sutramdyti sulaikytuosius, kai jiems pasimaišo protas. Medikų ir policijos pareigūnai nebekviečia, nes jie atvyksta tik po valandos.
Tarp Vilniaus Kosciuškos gatvėje dirbančių pareigūnų sklando legenda apie vaiduoklius. Esą sėdi naktį budėtojas ir girdi, kad kažkas lipa geležiniais laiptais. Išeina pažiūrėti – tuščia. O kitą naktį – vėl tas pat. Kalbos apie vaiduoklius gali gąsdinti ir sulaikytuosius. Ypač, jei nubaustasis yra prabangų ir patogų gyvenimą mėgstanti moteris. Pratintis prie alkio Lietuvos areštinių maistas yra toks pat prastas, kaip gyvenimo sąlygos. Pavyzdžiui, verslininkė D. Kuklierienė nelinksmai pajuokavo, kad areštinėje galima net numesti svorio. Kiti žinomi žmonės taip pat yra pripažinę, kad per ilgą laiką areštinėje neprarydavo nė kąsnio. „Galite pagalvoti, kad aš esu išlepusi ponia, tačiau maistas ten toks baisus, kad jo neįmanoma valgyti. Su areštinės vadovu net juokavome, kad mūsų viešbutis galėtų dalyvauti konkurse ir tiekti maistą tai įstaigai“, – kalbėjo prabangaus viešbučio „Romantic“ savininkė.
