— Projektą vedate jau antrą sezoną. Kuo ypatingi šių metų ūkininkai? — pasiteiravau G.Valaitytės.
— Šiemet meilės ieško modernūs ūkininkai, neapsiribojantys ramiu gyvenimu kaime, ūkio darbais.
Vienas užsiima kaimo turizmu ir veda renginius. Kitas verčiasi ekologiniu ūkininkavimu ir vadovauja restoranui mieste. Trečias augina šinšilas. Ketvirtas verda alų ir jį pardavinėja visoje Lietuvoje.
— Kodėl tokiems veikliems ir mėgstantiems bendrauti žmonėms taip sunku susirasti antrąsias puses?
— Jie taip įsisukę į darbus, kad neturi laiko vaikščioti į pasimatymus.
— Kokių moterų jie ieško — pagalbininkių darbe ar mylimųjų?
— Visų šešių ūkininkų požiūris labai skirtingas. Vienas teigia savo antrąją pusę lepinsiantis ir prie darbų nevarysiantis. Kitas, priešingai, ieško veiklios moters, kuri padėtų tvarkytis ūkyje.
— Kurio ūkininko istorija jus labiausiai nustebino?
— Šiemet projekte dalyvauja solidaus amžiaus vyras — 77-erių Juozas.
Jis mane sužavėjo be galo šviesiu protu ir pažiūromis.
Juozas gyvena mieste, bet labai norėtų grįžti į kaimą. Jis jaučiasi vienišas, todėl ieško sielos draugės — įdomios, geraširdės ir nuolankios, nesibaidančios darbo, su kuria galėtų tvarkyti savo buitį.
Juozo istorija man labiausiai suvirpino širdį ir privertė susimąstyti, kaip pati gyvensiu senatvėje.
— Susidomėjusios Lietuvos moterys galėjo rašyti ūkininkams laiškus ir taip mėginti juos sužavėti. Kokias gerąsias savo savybes jos vardijo laiškuose?
— Ūkininkai gavo po pluoštą ir ranka rašytų, ir spausdintų laiškų, su daugybe nuotraukų ir be jų.
Nustebau, kad kai kurios moterys laiškuose iškart prisipažino įsimylėjusios. Jos rašė, esą šie vyrai sužavėjo iš pirmo žvilgsnio, tvirtino mėgstančios tuos pačius dalykus.
Skaityti šiuos laiškus buvo labai įdomu. Aš padėjau Juozui, kuris pirmiausia perskaitydavo laišką, o tik tuomet pažvelgdavo į nuotrauką.
— Esate ūkininkų piršlė. O realiame gyvenime yra tekę ką nors supiršti ar supažindinti?
— Kol kas ne, bet įgijusi tokios patirties jau galėčiau. (Juokiasi.) Ir dabar man smagu, kai ūkininkai klausia mano nuomonės dėl merginų.
— Ar pati turite širdies draugą?
— Taip, nesu vieniša.
— Bet tikriausiai turite vienišų draugių. Ar joms nepatarėte meilės ieškoti tokiu būdu?
— Nė viena mano draugė nemėgino dalyvauti šioje laidoje — tai būtų neskaidru.
Aišku, savame rate pajuokaujame, kad jos galėtų dalyvauti laidoje. Juk tai romantiškas vasaros nuotykis.
— Ar pati dalyvautumėte tokiame projekte?
— Džiaugiuosi, kad šiuo metu man nereikia ieškoti meilės.
Kita vertus, jei neturėčiau artimo žmogaus, tikrai dalyvaučiau. Juk merginos aplanko tiek įdomių vietų Lietuvoje. Susiporavusieji keliaus ilsėtis į užsienį.
— Pakalbėkime apie filmavimo įspūdžius. Pernai buvote susidūrusi su žalčiu. Ar šiemet panašių nuotykių nepatyrėte?
— (Juokiasi.) Kai vienas ūkininkas vedžiojo po savo alaus daryklą, buvau įsmukusi į nuotekų vamzdį.
Bijau vištų. Kai lankėmės triušius ir šinšilas auginančio ūkininko sodyboje, buvau pakviesta pažiūrėti „dar ir kitokių gyvūnų“. Kai užėjusi už pastato pamačiau vištas, apsisukusi nėriau kaip kulka.
Būna, per filmavimą suima juokas ir nepavyksta susikaupti. Pasitaiko, kad reikia kalbėti rimtai, tačiau staiga iš kur nors iššoka varlė.
Štai ūkininkas Andrius mane apgavo. Jo sodyboje yra medis, ant kurio šakų riogso du dideli kiaušiniai. Andrius ilgai pasakojo, kad juos padėjo atskridęs kažkoks neįprastas paukštis. Aš patikėjau, tačiau vis tiek paklausiau, ar tikrai. Visi ėmė juoktis. Pasirodo, tuos kiaušinius pagamino Andriaus kaimynas skulptorius.
— Esate sakiusi, kad būti TV laidos vedėja jums patinka. O ar įsivaizduojate save skaitančią žinias?
— Šiaip niekada nesvajojau būti televizijos laidų vedėja, bet man tai iš tiesų patinka. Taigi pasiūlymą vesti informacinę laidą tikrai svarstyčiau.
— Žinau, kad laidoje jums pataria stilistė. O kokį stilių renkatės gyvenime?
— Su aukštakulniais į parduotuvę tikrai neinu. Pieno ir kiaušinių pirkti einu be makiažo. Televizijoje ir scenoje tenka daug jo naudoti, todėl laisvomis dienomis norisi odą palepinti tiesiog geru kremu.
— Ar dėl filmavimų neapleidote veiklos grupėje „ŠarkA“?
— Nei veiklos grupėje, nei koncertų su Šachmatiniu choru neatsisakiau. Tiesiog turėjau mažiau poilsio. Tiesa, būna dienų, kai atrodo, kad viskas, daugiau negaliu, o ypač užpuolus ligoms. Tačiau gerai išsimiegu, ir vėl viskas grįžta į vietas.
— Miegas jums yra maloniausias poilsio būdas?
— Vienareikšmiškai — taip. Tai yra grožio procedūra, kurią labiausiai mėgstu. Iš manęs draugai juokiasi — išvykusi atostogauti į užsienį daugiausia laiko praleidžiu gulėdama prie baseino, skaitydama knygas ir miegodama.
Vasaros pradžioje teko viešėti Graikijoje. Draugams vos ne vos pavyko mane įkalbėti keliauti po Koso salą. Po išvykos pasakiau: „Ačiū, daugiau niekur nekelsiu kojos.“
— Ar šią vasarą dar kur nors keliausite?
— Ūkininkai jau buvo mane išleidę porai savaičių paatostogauti į Ispaniją.
Filmuodamasi projekte turėjau galimybę pakeliauti po Lietuvą, nes ūkininkai įsikūrę skirtinguose šalies kampeliuose — Alytuje, Pasvalyje, Vilniuje, Kaune.
Po šios vasaros man nebereikės navigacijos programos. Jei kas nežinote, kaip iš Prienų pasiekti Pasvalį, klauskite.
Mėgstu būti pas tėvus Mažeikiuose. Šią vasarą ketinu juos aplankyti dar ne vieną kartą.
Ten taip gera pabūti tarp obelų. Nors jau pusantrų metų gyvenu Vilniuje, taip ir neįprantu prie miesto šurmulio. Kai grįžtu į sostinę, man net ausis nuo triukšmo skauda.
