Grįžusi iš Ispanijos V.Musvydaitė-Baranauskienė jau ėmė rengtis laidai „Sportuok su mumis“.
Su „TV antena“ žurnalistė kalbėjosi apie būsimas laidas, apie tai, kaip jaučiasi po balso stygų operacijos, ir apie sporto šakas, kurias dar ketina išbandyti.
— Prieš mėnesį jums buvo atlikta balso stygų operacija. Ar jau galite laisvai kalbėti? — pirmiausia pasiteiravau V.Musvydaitės-Baranauskienės.
— Po operacijos savo balsą pirmiausia išbandžiau reportaže iš pasaulio plaukimo čempionato Barselonoje. Tačiau balso stygas ir toliau reikia saugoti, nešūkauti. Kiekvieną mėnesį dvi dienas stengsiuosi visai nekalbėti.
— Save vadinate plepe. Turbūt sunku buvo ištylėti visą mėnesį?
— Visai nekalbėjau aštuonias dienas. Dvi savaites nebuvo galima kalbėti telefonu. O vėliau galėjau kalbėti tik ramiai, be jokių intonacijų.
Buvo sunku, bet naudinga. Gydytojai sako, kad dabar mano balsas tiesiog skamba. Be to, tai buvo puiki patirtis. Nuo šiol nebešauksiu ant žmonių. Nešnekėti tam tikrą laikotarpį būtų naudinga visiems, o ypač moterims. (Juokiasi.)
— Išmokote klausytis?
— Taip. Šeštą tylėjimo dieną apėmė jausmas, kad galvoje atsirado tiek daug minčių.
— Pakalbėkime apie naująjį laidos „Sportuok su mumis“ sezoną. Ieškote dviejų žmonių — vyro ir moters, pasiryžusių atsikratyti nereikalingų kilogramų. 120 dienų jie sportuos su treneriais, laikysis dietologų nurodymų. Ar daug atsirado norinčių dalyvauti?
— Vos paskelbę apie sumanymą gavome apie šimtą laiškų. Nuostabu, kad žmonės nori sportuoti ir lieknėti.
Norą dalyvauti pareiškė ir nemažai garsių žmonių. Laidos dalyvius išsirinko treneriai, bet kiti irgi nebus atstumti. Juos skatinsime sportuoti ir siųsti savo istorijas mums. Žinau, kaip svarbu tikslo siekiantį žmogų palaikyti.
— Ar daug į laidą bandžiusių patekti žmonių turi didelį antsvorį?
— Keisčiausia, kad ne. Buvo net tokių kaip aš. Sakyčiau, kai kurioms į laidą norėjusioms patekti moterims dar reikėtų priaugti svorio. Kai kurios jų turbūt tiesiog norėjo kokiu nors būdu pakliūti į televiziją. Bet mūsų atrinkti žmonės — tikri ambasadoriai. Jie įrodys, kad sportuoti yra malonu.
— Koks laidos „Sportuok su mumis“ tikslas?
— Dalyviai mėgins ne pasiekti kuo ekstremalesnius rezultatus ir atsikratyti kuo daugiau svorio, kuris po dviejų mėnesių grįžtų. Mūsų tikslas — pakeisti mąstymą, kad sportas taptų gyvenimo būdu.
Per 34 laidas kartu su specialistais mėginsime rasti tokį sporto ir sveikos mitybos santykį, kad nereikėtų daug sportuoti ir alinti organizmo dietomis.
— Kokie iššūkiai laukia dalyvių?
— Atrinkome dalyvius, turinčius motyvacijos ir stiprų norą. Juk jie savo pavyzdžiu turi užkrėsti kitus.
Bus sudaryta treniruočių programa, kartą per savaitę atvyksime filmuoti ir seksime jų rezultatus.
— O jūs, kaip ir anksčiau, sportuosite kartu?
— Manęs irgi laukia nelengva užduotis. Pavyzdžiui, praėjusį sezoną aš pirmą kartą užsidėjau plaukimo akinius, kepuraitę ir kartu su Rūta Meilutyte nėriau į baseiną Plimute.
Tąkart pirmąsyk panirau po vandeniu, nes iki tol bijojau. Bet savo baimę nugalėjau. Mane Rūta labai motyvavo. Vėliau pusantro mėnesio lankiau plaukimo treniruotes. Tai labai sunki sporto šaka.
— Esate bėgikė. Kokias dar sporto šakas atradote kurdama laidas?
— Iš tikrųjų atradau daugybę. Anksčiau stebėjausi šiaurietišku vaikščiojimu, maniau, kad tai senjorų sportas. Bet 20 minučių pavaikščiojusi su tomis lazdomis, kitą rytą vos atsikėliau iš lovos.
Tai gali patvirtinti ir radijo laidų vedėjas Jonas Nainys, nuo kurio po treniruotės sulaukiau žinutės: „Eik tu sau!“ (Juokiasi.)
Laukiu nesulaukiu žiemos — ketinu išmokti slidinėti ir čiuožti snieglente. To niekada nesu dariusi.
Išmokysiu ir savo vaikus. (V.Musvydaitė-Baranauskienė augina penkerių metų Ulą ir trejų metų Beną. — Red.)
Laidose stengsimės parodyti tokių treniruočių, kurias galima atlikti namuose, lauke. Mes per gyvenimą iš savęs labai daug atimame.
Buvau bėgikė — daug ir sunkiai treniravausi. Dabar sportuodama noriu pajusti malonumą. Bandžiau žaisti golfą, lauko tenisą. Kiekviena sporto šaka turi žavesio, o jį pajusti padeda profesionalas.
— Kiek laiko skiriate sportui?
— Sportuoju tris kartus per savaitę. Niekaip negaliu pabėgti nuo savo bėgimo, todėl bėgioju. (Juokiasi.)
Bėgant kūnas tvirtėja geriausiai. Užtenka nubėgti 5 kilometrus. Taip pat darau pilvo preso, nugaros pratimus.
O tarp tų trijų treniruočių užsiimu ir kitomis sporto šakomis — pairkluoju, kokias tris valandas pažaidžiu paplūdimio tinklinį.
— Apie ką galvojate bėgdama?
— Nemėgstu bėgioti viena. Paprastai stengiuosi bėgti su kuo nors, kad galėčiau pasišnekėti. Labai džiaugiuosi, kad bėgikė Viktorija Žižiūnienė yra viena laidos režisierių. Su ja besitreniruodamos aptariame laidos reikalus.
— Esu girdėjusi, kad prieš kelerius metus jums buvo pavykę atsikratyti nemažai kilogramų.
— Po abiejų gimdymų buvau priaugusi daugiau nei po 15 kg. Tikrai buvo matyti. Bet bėgimas padėjo.
— Turbūt reikėjo geležinės valios? O gal naudojatės kokia nors gudrybe? Apraizgote šaldytuvą grandinėmis?
— Paprasčiausia gudrybė — pažadinti motyvaciją. O kartais 30 metų nesportavusį žmogų pakanka pakviesti sportuoti.
Apskritai Lietuvoje žmonės jau supranta, kad sportuoti reikia. Juk drabužiai gražiau gula ant sportiško kūno, o ne ant nualinto dietomis. Aš savęs niekada nealinau dietomis.
— Tai ką valgote?
— Dabar pradėjau sveikiau maitintis nei tada, kai profesionaliai sportavau. Kadangi fizinis krūvis sumažėjo, reikia kitokio maisto.
Anksčiau nevalgydavau salotų, dabar jas labai pamėgau. Rytais valgau grūdų košę. Labai patinka kokteiliai, kuriuos plaku iš pasukų, bananų, melionų ir trupučio sėmenų.
Visai nevalgau kiaulienos. Kasdien stengiuosi valgyti tuo pat metu. Be to, tarp valgymų nedarau didelių pertraukų.
Kai kurie žmonės visą dieną nieko neima į burną, o vakare prisikerta. Tai nesveika ir nepadeda lieknėti.
— Koks mėgstamiausias jūsų valgis?
— Labai mėgstu veršieną, galėčiau ją valgyti kasdien.
— Ar leidžiate sau pasmaguriauti saldumynais?
— Žinoma! Saldumynus valgyti reikia. Moterys, nevalgančios šokolado, yra piktos. (Juokiasi.)
Aš į treniruotes kolegoms atnešu po šokoladuką — ir jie patenkinti šypsosi. Viską reikia daryti su saiku. Tai yra didžiausia sėkmės paslaptis.
Mankštinantis nereikia bėgti 10 kilometrų. Pakanka nubėgti vieną.
— Kalbate kaip asmeninė trenerė. Gal ja ir dirbate?
— Ne, bet turiu 6—7 kolegas, su kuriais kartu sportuojame. Pavyzdžiui, mūsų kompanijoje yra Naglis Šulija.
— Šią savaitę grįžote iš pasaulio plaukimo čempionato Barselonoje. Ten radote laiko pasportuoti?
— Nustebau, kad per čempionatą buvo sudarytos sąlygos sporto žurnalistams plaukioti tame pačiame baseine, kuriame varžėsi plaukikai. Organizatoriai parūpino ir aprangą, ir plaukimo įrangą.
Vieną dieną netgi buvo surengtos žurnalistų varžybos. Aš irgi dalyvavau. Varžiausi su septyniais vyrais ir užėmiau trečią vietą, nors plaukti beveik nemoku.
Su kolegomis puikiai praleidome laiką. Beje, iš lietuvių žurnalistų aš vienintelė dalyvavau tose varžybose.
— Ar pasigyrėte savo pirmajai trenerei R.Meilutytei?
— Kai rengiau su Rūta interviu, pasakiau, kad ketinu plaukti. Ji griebėsi už galvos ir ėmė juoktis.
— Kaip greičiausiai atgaunate jėgas po treniruočių?
— Geriausiai padeda šaltas dušas. Gal ir negerai darau, tačiau po treniruotės aptarti reikalų su draugais einame prie puodelio latės kavos.
— Kokia mėgstamiausia jūsų grožio procedūra?
— Pirtis. Joje lankausi kartą per savaitę. Daugiau į save neinvestuoju. Su draugėmis juokiamės, kad pinigus reikia taupyti senatvei, kai iš tikrųjų reikės grožio procedūrų.
— Ką veikiate laisvalaikiu, kai galite skirti laiko tik sau?
— Pasportavusi mėgstu paskaityti. Patinka keliauti. O dažniausiai laisvalaikį leidžiu su vaikais. Kartu važinėjame dviračiais.
— Spėju, kad jūsų vaikai jau lanko sporto būrelius.
— Ula lanko karatė treniruotes. Ten mokoma drausmės. Tik stebėjausi, kodėl treneris nepaaiškino, kad išmoktų veiksmų negalima taikyti gyvenime. Todėl tai, ką išmoko, ji iš karto išbandė su broliu.
Mano mama yra kūno kultūros mokytoja. Anūkams laikas, praleistas su ja, prilygsta sporto stovyklai.
Norėčiau, kad mano vaikai būtų sportininkai, tačiau turėtų ir kitą profesiją.
