Daug šypsausi, dalinu aplinkai šilumą. Esu ryški, mano žvilgsnis gilus ir akyse dega ugnelė. Iš vienos pusės esu kukli ir labai paprasta, o iš kitos - drąsi ir ryžtinga, žmonės mane įsidėmi, esu pastebima, turiu bruožus kurie labai atitinka „Mis pasaulis“ dalyvių standartus. Ir tai man sako dauguma žmonių. O esu gryna lietuvė, tad puikiai tikčiau atstovauti Lietuvai, norėčiau ją garsinti, man tai būtų didelė garbė ir jausčiausi daranti gerą darbą, prisidedanti prie visuomenės.
Gimiau Lietuvoje, myliu savo kraštą ir noriu, kad mano vaikai kalbėtų lietuviškai. Myliu gamtą ir viską, kas gyva, viską kas yra aplinkui. Laikui bėgant pajutau, kad tai kuo dalinamės - tą ir gauname. Niekada niekam nesiunčiu blogų emocijų, net tiems, kurie siunčia man. Anksčiau ar vėliau ateis visiems laikas, kai žmogus supras, kad taip daryti nereikia.
Labai myliu gyvūnus, kai būnu prie jų jaučiu vidinę ramybę. Jie - kaip ir maži vaikai: be blogų kėslų ir minčių. Vaikystėje buvo atvejis kai vienu metu auginau dvi kates, šunį, triušį, dvi papūgas ir žiurkėnus, kurie pastoviai veisėsi. Ferma, kaip tėvai juokaudavo, kurie tikino, kad man reiktų kaime gyventi. Tačiau aš žinojau, kad man ne kaime vieta, tiesiog norėjau gyvūnus auginti, priglausti, pamaitinti, džiaugtis.
Prisimenu, kaip kates lauke šerdavau, jei rasdavau kačiuką, parsivilkdavau namo ir nustatydavau nabagėlio akis ir įkalbinėdavau, kad tik tėvai leistų priglausti. Tai ir esu priglaudus. Dabar, kai pažiūriu į praeitį, matau, kad ji labai siejosi su gyvūnais, dabar neauginu jų daug, nes suprantu, kad sąlygos neleidžia ir turiu ir kitų užsiėmimų, bet kai pamatau juos man norisi glostyti ir bučiuoti.
Kartais, kai sėdžiu lauke ir mąstau, pašeriu balandžius, bet man įdomios tos močiutės, kurios juos šeria pastoviai...
Ir įdomūs degradavę žmonės, jų pilna aplinkui, aš juos pastebiu, jie iš pirmos pažiūros lyg ir neturi nieko, bet jei jie negirti, jie tokie susimąstę ir man toks vaizdas, kad suvokia, kad nusirito gyvenime ir neužteko valios susiimti, ir pastebiu, kad dažniausiai turi šunį, o tą šunį priima kaip kad savo bendražygį, guli kur nors apsikabinę ar dalijasi vieninteliu kąsniu, o tas, kas mažiausiai turi - pradeda suprasti, kad reikia duoti daugiausiai'.
Ir dar šiame mažame pavyzdyje matoma bendrystė. O bendrystė yra svarbiausia, ko reikia išmokti visiems žmonėms ir visuomenei.
Esu ištverminga, mėgstu bėgioti, jodinėti žirgais, važinėti motociklu, jausti pavojų, būti aukštose vietose, nebijau aukščio, man patinka sportas, fizinis krūvis, jeigu kur nors būna, kad reikia padėti kažką nešioti aš prisidedu, kasiau ir bulves ir šieną grėbiau ir sienas dažiau ir bulių kartą išerzinau, nuo kurio vos nenukentėjau. Vaikystėje nežaisdavau su lėlėmis, o lipdavau kur nors aukščiau ant medžių, ant stogų. Arba daug bendraudavau ir būdavau su gyvūnais.
Paauglystėje 4 metus lankiau lengvąją atletiką, todėl mano kojos susiformavo raumeningos, buvau dešimtkovininkė, perspektyviausia buvau šuoliui į tolį, treniruotėse įsibėgėjusi nušokdavau virš 5 metrų, diplome užfiksuota 4 m. 92 cm.
Taip pat lankiau dainavimą, rašiau eiles, sugalvodavau melodiją, kompozitorius pritaikydavo muzikos natas, 2 metus lankiau keramiką, lipdžiau įvairius dirbinėlius, dailę, bet tik dėl to, kad mokėjau piešti, tačiau man tai buvo per nuobodu.
Prisimenu kai 17 metų įsibrukau į naktinį klubą, ten šoko go go šokėjos, jos buvo grakščios, dailios, pasitikinčios kiekvienu savo judesiu, išreiškiančios save pagal kiekvieną ritmą kiekviena vis kitaip, lyg atskleidžia savo charakterį ir juda, ir tuo mėgaujasi, ir visi į jas žiūri ir alpsta arba apkalbinėja.
Mane tai sužavėjo ir tuo metu pagalvojau - noriu būti ten! Nieko nedelsiant pradėjau lankyti go go šokius, o plastiškai sekėsi, greit pastebėjo ir kvietė į klubus šokti. Užsidirbdavau ir darbas buvo malonumas ir energijos išliejimas.
Dabar norėčiau mokytis salsa ar pramoginių šokių. Bet su pasirodymais, aš mėgstu pasirodyti. Anksčiau nesijaučiau patraukli, tik va, kai pradėjau šokti, gal tada labiau. Artėjant dvidešimtmečiui atkreipiau dėmesį į savo išvaizdą ir, kad galima ją tobulinti ir siekti gerų rezultatų. Būtent po to nuėjau į modelių agentūrą „Supermodels“ ir taip viskas pradėjo plėtotis. Nemažai darbo turiu – daug fotosesijų, o tai kartu mano hobis.
Jaučiu, kad norėčiau suktis pramogų verslo pasaulyje, man patinka būti matomai, noriu, kad žmonės žinotų, kad, va, tokia Elita gyveno. Noriu pamatyti kuo daugiau kitų šalių, susipažinti su įvairias žmonėmis iš skirtingų kraštų, su jų kultūra, pasaulėžiūra, dar norėsiu vėliau studijuoti psichologiją.
Negalėčiau dirbti darbo prie popierių, visą gyvenimą kažką tokio slegiančio dirbti, kur ateini į darbą, jautiesi darbininkas, ir negali nei savęs realizuoti nei tobulėti. Pertraukėlėmis įsijungi naujienas paskaityti ir skaitai, jokio veiksmo, geriau pačiam būti naujienose, ir tegul apie tave skaito. Šiaip esu tokios nuomonės - „Nebūk lašas jūroje - būk vanduo.''
Kiekviena diena gali būti kupina nuotykių ir dar nepatirtų dalykų - o jau mūsų pasirinkimas ar sėdėsime rankas sudėję ar imsimės išbandyti. Su laiku viskas keičiasi ir į gyvenimą pabeldžia vis nauji išbandymai, mes galime juos priimti arba ne, manau, kad gyvenimas tai savęs ieškojimas ir pažinimas, galbūt tiems, kurie nebando, neteks patirti nusivylimo ar praradimo skonio, bet kai jie pasens, Dievas paklaus - ką tu padarei su talentais, kuriuos tau pasėjau, kur tu iššvaistei dienas, kai tau buvo duotos galimybės, nedrįsdamas mėginti pasilaidojai giliame kape.
Jie taip ir pasens nesužinoję, kad galbūt tai galėjo būti žingsnis į priekį. Mes tobulėjame, kai klystame išmokdami iš to pasimokyti. Nesėkmės irgi yra gerai, jei teisingai mąstai, jos tave tik užgrūdins. O sėkmė - taip, ji gali padaryti tave turtingu ar laimingu, bet niekada nepadarys tavęs išmintingu. Apskritai, viskas, kas nutinka mūsų gyvenime, nutinka ne šiaip sau. Eiti reikia į priekį ir kur linksta tavo norai, tai ir yra svarbiausia, manau plačiai šnekėdama apie visumą atsakiau suprantamai kodėl dalyvauju šiame grožio konkurse.
Mėgstu stebėti horizontą ir tekančius debesis ir saulėlydį, o jei dar groja lėta, lyriška ar liūdna muzika, man kaip tik, aš galiu mąstyti, analizuoti, skraidyti savo mintyse, taip pat mėgstu rašyti savo mintis, pamąstymus, ilgai galvoti. Aš nepataisoma romantikė, esu meniškos sielos, labai reaguoju į viską, kas yra daroma ar sakoma iš širdies. Pastebėjau, kad dažniausiai susibendrauju su tais žmonėmis, kurie fiziškai yra neišvaizdūs, jie dažniausiai būna paprastesni ir malonesni, geresnės širdies žmonės.
Pastebėjau kaip daugumą žmonių sugadina pinigai, pripažinimas ar pagerėjusi išorė. Šie „turtai'' tik pabrėžia žmogaus vidų, leidžia jį labiau atskleisti, net charakterio savybes paryškėja. O man turtai ir tikrasis grožis yra tai, kas yra paprasta ir nuoširdu, grožis man yra dalijimasis be ketinimo gauti atgal.
Gyvenime svarbiausia daryti gerus darbus. Taip tobulėja siela. Ji kaupia patirtį. Štai tokiais dalykais domiuosi kaip astralinio pasaulio gyvenimas, astralinės kelionės, energetiniai žmogaus kūnai, ezoterika, harmonija. O pradėjau domėtis ir tikėti nuo tada kai pradėjo ištikti miego paralyžius. Nuo tada ir į gyvenimą pradėjau žiūrėti kitaip. Tai labai plati ir labai įdomi tema, bet daug nesiplėtosiu, dauguma žmonių net nesuprastų apie ką kalba vyksta. Bet pavyzdžiui nepastebėjote kad kai kurie vaikai nuo mažens elgiasi kaip seni žmonės: yra rimti, brandūs, atsakingi. Jie nemėgsta žaisti su bendraamžiais, labiau domisi egzistenciniais klausimais. Sielos skiriasi pagal savo brandą. Jas galima suskirstyti į vaikiškas, jaunas, brandžias ir senas.
Žmogaus sielos amžių galima atskirti pagal žmogaus vertybes, bet dažniausiai turime tokius variantus, kad kalbėdami visi stengiasi pasirodyti geresni nei yra. Todėl tik patys sau negalite meluoti. Taigi vaikiškai sielai svarbiausia – saugumas, išlikimo garantijos. Jaunai – garbė ir pinigai, drąsa, galimybė išsiskirti, pasirodyti. Brandžiai – meilė ir kūryba. Senai – išmintis, dvasiniai dalykai.
Svarbu būti nuoširdžiam ir gyventi pagal savo vertybes, laikantis etikos. Tada viskas bus gerai. Vaikiškai sielai reikia būti padoriai, pagarbiai ir kukliai. Jaunai – elgtis pagarbiai. Brandžiai – išlaikyti subtilumą, meilę ir ją ginti. Senai – likti ištikimai dvasinėms vertybėms. Nuo senų senovės buvo sakoma, kad valstybę valdyti turėtų labai brandžios arba senos sielos, o jaunos tinka karių statusui.
Žemė yra rūsti mokykla, iššūkis, tačiau kartu ir nuostabi galimybė išsiugdyti dvasios stiprybę, drąsą, apginti meilę bei kitas dorybes. Žemėje viskas sumišę: grožis ir bjaurastis, kilniausia meilė ir žiaurūs nusikaltimai. Čia kartu gyvena labai didelės brandos, subtilios ir labai primityvios, plėšrios sielos. Apie tai šneku, nes noriu kiek galiu prisidėti prie žmonijos harmonijos link.
Populiariausio grožio konkurso „Mis Lietuva 2013“ dalyvės jau pradėjo kovą dėl „Mis publika“ titulo. Daugumai finalininkių šis titulas yra toks pat svarbus, kaip karūna, nes savo favorite merginą pripažįsta ne komisija, o dauguma balsuojančių konkurso gerbėjų.
Jau dabar galite užsukti į lrytas.lt svetainę ir atiduoti savo balsą už jums labiausiai patikusią merginą. Už kiekvieną dalyvę galima balsuoti tik vieną kartą, o kas taps šių metų „Mis publika“, sužinosite rugpjūčio 15 d. vyksiančiame „Mis Lietuva 2013“ finale.
