Vestuvės yra viena gražiausių švenčių. Kad pasiruošimas jai netaptų galvos skausmu, renginio organizatoriai ragina iš anksto pasidomėti įvairiais atributais.
Savaitgalį vyksiančioje parodoje bus galima susipažinti su vestuvių planuotojais, užsirašyti į šokių kursus, pasidomėti šventei skirta vieta, paragauti skaniausių užkandžių ir pasimatuoti vestuvines sukneles, rašo "Lietuvos rytas".
Grįžta į vestuvių verslą
Parodoje dalyvaus ir žinoma aktorė 39 metų Eglė Jackaitė, kuriai vestuvių šventės – ne naujiena. Beveik du dešimtmečius ji buvo geidžiama vestuvių vedėja, tačiau gimus sūnui Elijui teko padaryti pertrauką.
Praėjus penkeriems metams ji nusprendė vėl grįžti į šį verslą ir imtis vestuvių planuotojos darbo.
„Džiaugiuosi, kad vis dar yra žmonių, kurie nori švęsti.
Vestuvių planuotojai reikalingi tam, kad viskas vyktų iki smulkmenų gerai. Visos nuotakos man – tarsi draugės, noriu joms padėti pasiruošti”, – šypsojosi E.Jackaitė.
Renginių organizavimo srityje aktorė dirba beveik du dešimtmečius ir tikina puikiai išmananti darbo specifiką ir žinanti, kaip atrodo tokio darbo virtuvė. Apie tai ji plačiau papasakojo „Lietuvos ryto” skaitytojams.
Darbas – kaip loterija
Įtikti jaunavedžiams, ypač nuotakai, nėra lengva. Ir nors skamba paradoksaliai, dirbti lengviausia su tais, kurie patys žino, ko nori. Bent jau taip įsitikinusi E.Jackaitė, kuri per didelę laisvę vestuvių planuotojai vadina loterija, kurioje gali arba labai pasisekti, arba viskas būti priešingai, nei užsakovai tikėjosi.
„Kartais žmonės sako, kad jiems niekas nesvarbu, jie tiesiog nori, kad viskas būtų gražu. Tačiau juk tai taip individualu! Tuomet bandai kalbėtis, siūlyti idėjas, ieškoti bendrų sprendimų. Būna, pataikai, bet tiksliai atspėti – kebli užduotis”, – šyptelėjo E.Jackaitė.
Aktorės įsitikinimu, kiekvienas žmogus turi norėti švęsti. Jeigu to nebus, kad ir koks prabangus vakarėlis būtų, jis nebus vykęs.
„Vestuvės – viena reikšmingiausių dienų mūsų gyvenime, tad reikia mokėti jomis džiaugtis”, – sakė ji.
Keičiasi užsakovų poreikiai
Dar prieš daugiau nei dešimt metų vestuvės buvo siejamos su prašmatnia puota, į kurią susirenka visa giminė ir būrys geriausių draugų. Stalai lūžta nuo maisto, per kraštus liejasi alkoholis, šokiai trunka iki paryčių, o kitą dieną visų susirinkusiųjų laukia vadinamas pratęsimas ir antra diena linksmybių.
Šiandien viskas kitaip. Ilgainiui klientai ėmė kitaip dėlioti prioritetus: vietoj didelių šėlionių renkasi kokybę ir jaukumą. Aktorė pasakojo, kad dabar vestuvėse paprastai dalyvauja apie 30–50 žmonių, pasirenkama kamerinė aplinka.
Klientams tampa vis svarbesnės detalės, įvairūs dekoro akcentai, jie labiau kreipia dėmesį į tai, kaip bus susodinti svečiai. Siekiama, kad kiekvienas jaustųsi patenkintas – nuo jauniausio iki vyriausio.
„Niekam nebepatinka banalūs juokeliai ir pigūs sprendimai. Ir nors vestuvės kainuoja daugiau, investuoti į nereikalingus atributus nesinori, siekiama kokybės”, – sakė E.Jackaitė.
Malonumas – nepigus
Planuoti vestuves sužadėtiniai paprastai pradeda kone prieš metus iki didžiosios šventės, bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai sudėlioti visus taškus reikia vos per kelis mėnesius.
E.Jackaitė pataria parengti šventei skirti bent pusmetį, antraip teks verstis per galvą: bus sunku surasti patinkančią vietą, susitarti su vakaro vedėjais, muzikantais.
Paklausta, kiek lietuviai linkę išleisti vestuvėms, E.Jackaitė tikino, kad labai individualu, todėl įvardyti konkrečią sumą sunku.
„Teko matyti visko. Būna vestuvių, kuriose jaunieji nusileidžia sraigtasparniais, atjoja žirgais, prisigalvoja prašmatnių scenarijų. Tačiau ne kartą įsitikinau, kad svarbiausia – vidinis džiaugsmas. Jei jo nėra, gali nertis iš kailio, pakviesti begalę svečių, vis tiek bus šnipštas”, – teigė E.Jackaitė.
Standartiškai šventė atsieina apie 20 tūkst. litų, bet viskas priklauso nuo įvairiausių dalykų – nelygu, kiek bus svečių, koks bus maistas, gėrimai, ar bus nakvynė, ar ne.
Būna vestuvių, kurios kainuoja ir 100 tūkst., būna, kad vienam svečiui skirta suma nebūna mažesnė nei tūkstantis litų.
Prabangesnes šventes renkasi užsienyje gyvenantys ir ateitį kuriantys lietuviai, kurie į gimtąją šalį grįžta tik susituokti dėl čia gyvenančių artimųjų. Pasak E.Jackaitės, galbūt dėl didesnių pajamų, galbūt dėl įvaizdžio, tačiau tokios poros neretai netaupo ir renkasi viską, kas geriausia.
Pasitaiko ir nemalonumų
Pašnekovei teko būti ir kuriozinių situacijų liudininke. „Sykį jaunikiui tariant priesaikos žodžius kišenėje ėmė skambėti telefonas. Jis žiūri mylimajai į akis, pasižada ją mylėti per amžius, o sykiu bando užčiaupti birbiantį telefoną. Jausmas nepavydėtinas, tačiau pasitaiko visko”, – šiandien jau juokdamasi pasakojo pašnekovė.
Ilgesnes sukneles dėvinčios damos bažnyčioje kartais užkliūna už išdėliotų ant žemės žvakučių, todėl pasitaiko, kad tenka gesinti užsidegusius drabužius.
„Būna, kad eidami į metrikacijos biurą vestuvininkai pamiršta pasiimti dokumentus.
Visko pasitaiko, todėl labai svarbu viskam pasiruošti iš anksto. Būtent tam reikalingi vestuvių planuotojai. Jie – tarsi filtras, sugeriantis visus rūpesčius”, – tikino E.Jackaitė.
